Šv. Kryžiaus bažnyčia yra viena iš ankstyviausių lietuvių pastatytų maldos namų Čikagoje. Parapija buvo įkurta dar 1904 m., o bažnyčia pagal čekų kilmės architekto Joseph Molitor projektą pastatyta 1915-aisiais. 1950 m. bažnyčios klebonas Anicetas Linkus pasiryžo atnaujinti bažnyčios interjerą, „išdekoruojant lietuvišku religiniu stiliumi.“[1] Šis projektas buvo pavestas lietuvių dalininkui, Kauno Meno mokyklos absolventui, Adolfui Valeškai. Nepriklausomoje Lietuvoje reiškęsis kaip aktyvus sakralinio meno puoselėtojas (1933 m. įkūrė bažnytinio meno studiją, 1935–40 m. vadovavo Bažnytinio meno muziejui), aktyvią profesinę veiklą jis tęsė ir emigracijoje. 1949 m. iš Vokietijos į JAV emigravusiam menininkui tai buvo viena iš pirmųjų galimybių prisidėti kuriant lietuviškas sakralines erdves emigracijoje. Kuriant vieną iš pirmųjų „lietuviško stiliaus“ interjerų, Valeškai talkino ir kiti lietuvių menininkai: Povilas Kaupas, Romas Viesulas ir Ramojus Mozoliauskas[2].
Pokariu, kaip ir iki Antrojo pasaulinio karo, su lietuvybe buvo siejamas neobarokinis interjeras, kurį papildė įvairūs stilizuoti lietuviški ornamentai[3]. Bažnyčios interjerą papuošė keturi didelio formato A. Valeškos paveikslai: „Lietuvos karaliaus Mindaugo krikštas”, „Vilniaus Aušros vartai”, „Lietuvos Kryžių kalnas” ir „Amerikos misionieriaus Marquette atvykimas prie Mičigano ežero.”[4] Įdomus, Kauno centrinio pašto rūmų interjerą kiek primenantis sprendimas, bažnyčios grindis dekoruoti lietuviškos ornamentikos motyvais. Grindų raštams projektą parengė dailininkė Bronė Jameikienė, Freiburgo Meno mokyklos auklėtinė[5].
Šv. Kryžiaus bažnyčia yra neabejotinai vienas iš meniškai vertingiausių architektūrinių lietuvybės liudijimų Čikagoje. Projekto reikšmingumas pastebėtas ir dienraštyje „Draugas“ 1951 m., baigiant bažnyčios rekonstrukciją: „galima drąsiai teigti, kad Šv. Kryžiaus bažnyčia savo dekoravimo pobūdžiu bus viena iš originaliausių Čikagos bažnyčių (…). Dekoruojant bažnyčią su dideliu mokėjimu buvo išryškintos ir architektūrinės formos, o paveikslai bei ornamentai prasmingai suderinti, kad visumoje su architektūra sudaro bendrą ir vieningą ansamblį.“[6]
Vaidas Petrulis
[1] Pasipuošė Šv. Kryžiaus bažnyčia. Draugas, 1951 m. spalio 16 d., p. 2.
[2] Originaliai dekoruojama bažnyčia. Draugas, 1951 m. rugpjūčio 11 d., p. 3.
[3] R. Viesulas. Lietuviška dvasia šventovės dekoravime. Draugas, 1951 m. spalio 27 d., p. 4.
[4] Pasipuošė Šv. Kryžiaus bažnyčia. Draugas, 1951 m. spalio 16 d., p. 2.
[5] Baigiam dekoruoti. Draugas, 1951 m. rugsėjo 25 d., p. 5.
[6] Ibid.
