1603 m. lietuviams buvo atiduota erdvesnė Zakheimo (buvusi Šv. Elžbietos) bažnyčia, o Šteindamo palikta lenkams. Ši bažnyčia pastatyta 1640–1648 m.
1604 m. iš Klaipėdos buvo pakviestas ir čia iki mirties 1621 m. tarnavo Lozorius Zengštokas, išleidęs B. Vilento išverstas į lietuvių kalbą „Evangelijas bei epistolas“, parengęs iš išleidęs lietuvių giesmynėlį. 1612 m. lietuvių parapijos pastoriumi tapo Jonas Rėza, žymus lietuvių raštijos puoselėtojas. 1629 m. Karaliaučiuje kilo maras. J. Rėza mirė nebaigęs rengti spaudai J. Bretkūno Biblijos. Zakheimo bažnyčioje 1721–1731 m. kunigavo lietuvių giesmių kūrėjas K. H. Vagneris, lietuvių pamaldas laikė F. Kuršaitis (tikriausiai ir L. Rėza). XVIII a. pabaigoje lietuviškai pamokslus čia sakė Kristijonas Liudvikas Zakersdorfas, Prūsijos valdžios įsakų vertėjas į lietuvių kalbą. Lietuviški pamokslai čia skambėjo iki 1915 m. Beje, iki XIX a. prie bažnyčios veikė ir lietuvių mokykla.
1944 m. rugpjūčio mėnesį bažnyčia sudegė. 1990 m. jokių bažnyčios pėdsakų, išskyrus kelias plytas, nebuvo išlikę.
Šilas Vytautas, Sambora Henrikas, Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje, Vilnius, Mintis, 1990
