Šoa memorialas (Mémorial de la Shoah) – yra Le Marais rajone Paryžiuje. 1957 m. skirtingų koncentracijos stovyklų ir Varšuvos geto aukų pelenai buvo palaidoti čia pastatytoje kriptoje. 1981 m. ant memorialo sienos buvo sumontuoti septyni litvakų dailininko Arbit Blato sukurti bareljefai. 2005 m. Šoa memorialas buvo praplėstas, įkurtas Holokausto muziejus su parodų erdvėmis, multimedijos centru ir skaitykla. Muziejų atidarė prezidentas Jacques’as Chiracas. Atidarymo diena sutapo su Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena ir 60-osiomis Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metinėmis.
Neemija Arbitblatas gimė 1908 m. Chajos Ester ir Idelio Moišės Arbitblatų šeimoje Kaune. Pirmojo pasaulinio karo metu Arbitblatai pasitraukė į Ukrainą. Poltavos vaikų namuose dailininkas praleido septynerius metus ir gavo pirmąjį meninį pasiruošimą. 1922 m. Arbitblatų šeima grįžo į Kauną. Dailininko tėvas Kaune įkūrė „Muzikos namus“, kuriuose buvo galima įsigyti vokiškų ir itališkų fortepijonų, pianinų ir kitų muzikos instrumentų. Šešiolikmetis Neemija, baigęs Kauno žydų gimnaziją, išvyko mokytis į užsienį: 1924–1926 m. studijavo dailę Berlyne, Miunchene ir Drezdene, o nuo 1926 m. gyveno ir mokėsi Paryžiuje. Čia jis ėmė pasirašinėti „Arbit Blatas“ arba „Arbit-Blatas“, o vėliau parašą sutrumpino „A. Blatas“.
1939 m. Arbit Blatas paliko Europą ir apsigyveno Niujorke, tapo JAV piliečiu. Dailininko motina žuvo Bergen–Belsen koncentracijos stovykloje, tėvas, nors ir išgyvenęs Kauno getą bei Dachau koncentracijos stovyklos mėsmalę, neužilgo mirė. 1975 m. operoje Karmen dailininkas susižavėjo Niujorko Metropoliteno teatro soliste Regina Resnik ir ją vedė. Po Antrojo pasaulinio karo jis su žmona dažnai lankydavosi Europoje, nemažai laiko praleisdavo Paryžiuje, Nicoje, Venecijoje. Arbit Blatas mirė 1999 m. savo namuose Manhatane, Niujorke.
Holokausto tema į Arbit Blato kūrybą įsiveržė tik 8-ojo dešimtmečio pabaigoje. Dailininkui reikėjo laiko suvokti ir asmeniškai išgyventi beprasmius žudymus ir žiaurumą. 1978 m. jo piešiniai – memorialinių plokščių Holokausto aukoms atminti eskizai – buvo parodyti Amerikos televizijos seriale „Holokaustas“. 1981 m. ant Šoa memorialo Paryžiuje sienos buvo atidengti septyni Arbit Blato sukurti bareljefai. Metais anksčiau tokie patys bareljefai buvo sumontuoti ant sienos Venecijos geto aikštėje, o vėliau, 1982 m. – Dago Hammarskjoldo aikštėje Niujorke ir 2003 m. – Kauno IX forto muziejuje. Lietuvai šį memorialinį ciklą padovanojo našlė Regina Resnisk.
Septynios bareljefo plokštės pasakoja apie koncentracijos stovyklose vykusius žiaurumus ir žydų persekiojimą: „Ištrėmimas“, „Karjeras“, „Bausmė“, „Egzekucija gete“, „Maištas Varšuvos gete“, „Krištolinė naktis“, „Galutinis nuosprendis“. Išraiškingose, ekspresyviose plokštėse dailininkas atveria visą savo skausmą. Monumentą Arbit Blatas skyrė savo tėvų ir dar šešių milijonų nužudytų žydų atminimui.
Dr. Vilma Gradinskaitė
