Protestantizmui Mažojoje Lietuvoje skleisti trūko dvasininkų, mokančių vietos gyventojų kalbą. Pirmasis Prūsijos kunigaikštis Albrechtas (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero dukters Sofijos Jogailaitės sūnus) 1542 m. įsteigė Karaliaučiaus partikuliarą (aukštesniąją mokyklą) dvasininkams rengti. Vedėju buvo paskirtas kunigaikščio Albrechto padėjėjas Abraomas Kulvietis. Netrukus partikuliaras buvo perorganizuotas į Karaliaučiaus universitetą. A. Kulvietis tapo jo graikų ir hebrajų kalbų profesoriumi. Teologijos katedros vedėju paskirtas prof. Stanislovas Rapolionis. Universitetas įsikūrė Knypavos saloje, kairėje katedros pusėje. Čia universitetas veikė iki 1862 m., kai gavo naujus rūmus Šteindamo rajone.
Karaliaučiaus universitete mokėsi nemažai lietuvių. XVI–XVII a. nebuvo metų, kad Karaliaučiaus universitete nebūtų imatrikuliuoti nors keli studentai lietuviai. Jame mokėsi daugelis būsimų Mažosios Lietuvos protestantų kunigų, lietuviškų raštų autoriai bei vertėjai, Prūsijos valdžios potvarkių į lietuvių kalbą vertėjai. Jame studijavo ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai bei dėl religinių persekiojimų iš Didžiosios Lietuvos pabėgę inteligentai protestantai. Lietuvių raštijai nusipelnė ir Karaliaučiaus universiteto absolventai vokiečiai.
Karaliaučiaus universitetą baigė B. Vilentas, P. Ruigys, P. Milkus, M. Pretorijus, E. Gizievijus, L. Rėza, F. Kuršaitis ir daugelis kitų Mažosios Lietuvos kultūros puoselėtojų. 1546 m. kunigaikščio Albrechto kvietimu iš Vilniaus į Karaliaučių atvyko ir 1548 m. universitete bakalauro laipsnį įgijo Martynas Mažvydas.
1718 m. buvo įsteigtas Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras, kurį lankė visi Teologijos fakulteto studentai, ketinę dirbti evangelikų kunigais Mažojoje Lietuvoje. Nuo 1744 m. seminaro docentas buvo kalbininkas Povilas Ruigys, parašęs „Lietuvių kalbos pradmenis“, 1779—1781 m. — Zigfridas Ostermejeris, rūpinęsis lietuvių kalbos teisėmis. Lietuvių kalba Karaliaučiaus universitete buvo dėstoma net iki jo uždarymo 1944 m.
1736—1740 m. Karaliaučiaus universitete studijavo Kristijonas Donelaitis. Lietuvių kalbą būsimajam poetui universitete dėstė Francas Albertas Šulcas, liet. kalbos seminaro vedėjas, būsimojo filosofo I. Kanto mokytojas.
Karaliaučiaus universitete profesoriavo vok. orientalistas Peteris Bolenas (1796–1840). Jis drauge su L. Rėza ir J. Foigtu susidomėjo Lietuvos senove, kalba. P. Bolenas vienas iš pirmųjų lietuvių kalbą ėmė lyginti su sanskritu.
Nuo 1823 universiteto archyvo direktorius buvo prof. Johanas Foigtas. Kryžiuočių ordino archyvuose jis rado daug duomenų apie prūsų ir lietuvių kovas su kryžiuočiais, 1836–1861 m. išleido 6 tomų diplomatinių dokumentų rinkinį.
XIX ir XX a. sandūroje Karaliaučiaus universitete dirbo žymūs kalbininkai lituanistai bei baltistai: Georgas Nesselmannas, Peteris Bohlenas, Adalbertas Bezzenbergeri, XX a. I pusėje – Viktoras Falkenhahnas, Richardas Garbe. Jurgis Gerulis (Gerull) buvo Karaliaučiaus universiteto rektorius, įkūrė Baltų kalbotyros institutą (vok. Baltisches Institut).
Karaliaučiaus universitetas – pirmasis lietuvių kultūros židinys, beveik 400 metų žadinęs lietuvių tautinę savimonę, susidomėjimą tautos istorija, kalba, papročiais, tautosaka, dainomis, t. p. padėjęs priešintis germanizacijai (iki nacių įsigalėjimo). Karaliaučiaus universiteto studentai iš Mažosios Lietuvos tapo daugiausiai kunigais ir lietuvių raštijos kūrėjais, o iš LDK bei Didžiosios Lietuvos – labiau valstybės, visuomenės veikėjais. Karaliaučiaus universitetą su daugeliu jo sukauptų kultūros vertybių 1945 pavasarį sunaikino sovietų kariuomenė. Po 1945 Karaliaučiaus universitetas tęsia veiklą Vokietijoje.
Matulevičius Algirdas, Vitkevičius Povilas, https://www.mle.lt/straipsniai/karaliauciaus-universitetas
Šilas Vytautas, Sambora Henrikas, Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje, Vilnius, Mintis, 1990
