XX a. pradžioje Rosario mieste Argentinoje įsikūrė pirmieji lietuviai. 1907 m. įkurta Krivių krivaičio draugija (nuo 1912 m. Aušros žvaigždė), 1926 m. – Lietuvių darbininkų apšvietos draugijos Pietų Amerikoje skyrius, 1927 m. – Dailės meno būrelis (1934 m. pertvarkytas į Lietuvių liaudies teatro sekciją, turėjo chorą Banga), 1934 m. – Lietuvos draugija, Šv. Kazimiero draugija (1950 m. pertvarkyta į Rosario lietuvių bendruomenę), 1947 m. – Lietuvių visuomeninis klubas. Daugiausia lietuvių į Rosario atvyko 1924–30 m. Iš pradžių nemažai jų dirbo skerdyklose ir fabrikuose, vėliau dalis tapo smulkiais pramonininkais ir prekybininkais. 1961 m. Rosario gyveno apie 1000 lietuvių.
1954 m. kunigo
J. J. Jakaičio rūpesčiu įkurta Šv. Kazimiero parapija ir vienuolynas, 1961 m. bendruomenės iniciatyva Lietuvos vardu pavadinta gatvė (
Avenida Lituania, atidaryta 1962 m.). 1964 m. pastatyta pradinė lietuvių mokykla
República de Lituania. 1963 m. Rosario lietuvių bendruomenės rūpesčiu išleista knyga
Lietuviai Argentinoje. 1967 m. bendruomenė dalyvavo Rosario centrinio pašto rūmuose surengtoje fotografijos parodoje. 1967 m. kunigo Juozo Margio iniciatyva įkurtas vaikų ansamblis
Vabaliukai.
Bendruomenė siekia išlaikyti lietuvių kalbą ir kultūrą, daug darbo atlieka savo jėgomis, kviečiasi pranešėjų ir meno sambūrių iš Buenos Airių ir Córdobos lietuvių kolonijų. Rosario veikia Lietuvos Respublikos garbės konsulatas Santa Fé provincijai (konsulas José Rubénas Repšys).
https://www.vle.lt/straipsnis/rosario/
https://www.vle.lt/straipsnis/rosario-lietuviu-bendruomene/
