Rodūnia yra miesto tipo gyvenvietė netoli Lietuvos sienos. Nuo 1217 m. Rodūnia minima istorijos šaltiniuose (kitais duomenimis, nuo 1387 m.). 1387 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valsčiaus centras, valdytas kunigaikščio Skirgailos.
XIV–XVII a. prie Rodūnios buvo pilis, 1440 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio dvaras (minimas ir 1569 m.). 1473 m. Rodūnia minima kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenvietė. 1538 m. Rodūnios miestelyje buvo turgavietė, 7 gatvės, 210 namų, 11 parduotuvių (7 midaus, 3 alaus, 1 degtinės).
1556 m. pastatyta bažnyčia. 1567 m. Rodūnios seniūnija prijungta prie Lydos pavieto. 1649 m. Rodūnia gavo Magdeburgo teisę ir herbą. Per karą su Rusija 1654–1567 m. miestelis nukentėjo nuo gaisrų. 1752 statyta Rodūnios parapijos bažnyčia sudegusi, atstatyta 1801 ir 1933 m.
XIX a. I pusėje – XX a. pr. Rodūnia buvo valsčiaus centras. 1910–1924 m. lenkai Rodūnios bažnyčioje kėlė riaušes, drausdami lietuviškai melstis ir giedoti, bažnyčia kelis kartus buvo uždaryta. 1920–1939 m. Rodūnia buvo okupuota Lenkijos. Nuo 1939 m. priklauso Baltarusijai. XXI a. pr. lietuvių pamaldos panaikintos.
1915 m. parapijoje buvo 9338 lietuviai. 1919–1939 m. Ryto draugijos pradinės mokyklos, skaityklos veikė Karagauduose, Sklodonyse, Smilgiuose, Vygonyse. Plikiuose, Piliakalnyje, Pavalakėje, Klaišiuose, Kurkėse ir kituose Rodūnios parapijos kaimuose ilgai išsilaikė lietuvių kalba. 1952 m., 1959 m., 1963 m., 1971 m. ir 1986 m. Rodūnios ir apylinkių gyventojų – pietų aukštaičių (vakarų dzūkų) – šnektą tyrė kalbininkai ir tautosakininkai, 1974–1975 m. kompleksinė Vilniaus, Minsko ir Maskvos kalbininkų ekspedicija.
Rodūnioje 2016 m. veikė lietuvių sekmadieninė mokykla, ansamblis, Vilnijos draugijos Rodūnios klubas.
Garšva Kazimieras, https://www.vle.lt/straipsnis/rodunia
Manelis Eugenijus, Račis Antanas, Lietuvos istorija: enciklopedinis žinynas, II tomas (L-Ž), Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2016
.jpg){kind=link}