Rasytė

Nuotrauka iš https://lt.wikipedia.org/wiki/Rasyt%C4%97#/media/File:%D0%A0%D1%8B%D0%B1%D0%B0%D1%87%D0%B8%D0%B9_1.jpg, GNU Free Documentation licencijos versija 1.2

Rasytė (vok. Rossitten) – miestelis Kuršių nerijoje, marių pakrantėje, Juodojo kalno įlankoj – buvo paminėta 1372 m. Tai sena gyvenvietė, kurioje rasta neolito palaidojimų. 1330 m. kryžiuočiai, norėdami sustabdyti lietuvių antpuolius, čia pasistatė Cvingburgo pilį. Prie jos buvo dvaras, kuris aprūpindavo pilies įgulą ir Ordino kariuomenę maistu. 1422 m. po Melno sutarties pilis neteko reikšmės. Pilis stovėjo toje vietoje, kur 1904 m. buvo švyturys. 1748 m. dar buvo išlikę pilies rūsiai su pirmo aukšto skliautais.

XVI a. Rasytėje buvo gera plytinė, kadangi tai vienintelė vieta Kuršių nerijoje, kurioje yra molio. Žinoma, kad 1404 m. iš Rasytės buvo pirkta 443 000 plytų Klaipėdos miestui.

1782 m. mirus tėvui, našlaitis Liudvikas Rėza (1776–1840) 1782–1783 m. gyveno pas tolimą giminaitį Rasytės pašto stoties savininką Boehmą.

Nėra aišku, kada buvo statyta pirmoji Rasytės bažnyčia. Žinoma, kad 1550 m. ji buvo iškelta į gretimą Kuncų kaimą. Kai Kuncus užpustė smėlis, gyventojai išsikraustė į Rasytę ir ten perkėlė savo bažnyčią (1812 ar 1836 m.). Dabartinė mūrinė bažnyčia (nuotraukoje) buvo statyta 1873 m. Į pietus nuo bažnyčios yra vieno aukšto, ilgas, čerpėmis dengtas namas. 1907 m. čia buvo įsteigta pirmoji Lietuvos ornitologijos stotis. 1922 m. ji persikėlė į 1901 statyta dviaukštį pastatą (priešais jį yra 1738 m. statyta mokykla), kuriame veikia ligi šiol.

1869 m. O. Glogau apie Rasytę rašė taip: „<…> priešais didelė ir plati marių įlanka ir joje supasi tikrai nemaža būrinių žvejų flotilija. Rasytė yra didžiausia, puikiausia ir turtingiausia visos Nerijos gyvenvietė. Čia reziduoja marių ir Nerijos valdytojas <…>. Gyventojai čia daugiau laukininkai <…>, nes laukai ir pievos plyti per gerą mylią. Iškyšulio gale gausu akmenų. Pajūryje, netoli akmenų rifo, stovėjusi Cvingburgo pilis, kurioje gyvenęs piktais darbais pagarsėjęs „Rasytės pajūrio fogtas“. Iš tikrųjų <…> jos griuvėsiai yra marių dugne“.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Rasytėje buvo Vokietijos sklandytojų mokykla. Į ją 1931 m. Lietuvos aeroklubas pasiuntė karo lakūną Gregorių Radvenį (Heidrikį), kuris išmoko sklandyti, 1931 m. spalio 21 d. įvykdė C kategorijos piloto reikalavimus ir gavo ženkliuką. Vėliau Heidrikis dirbo sklandymo instruktoriumi Lietuvoje. Rasytės mokyklos pavyzdžiu Lietuvos sklandytojų mokykla buvo perkelta į Nidą.

Parengta pagal:

http://www.geocities.ws/pilait/apie/rasyte.html ;

https://www.google.lt/maps/ms?authuser=0&vps=2&ie=UTF8&msa=0&output=kml&msid=200143339171891395850.0004e579cc7a308280de4&e=download ;

https://lt.wikipedia.org/wiki/Liudvikas_R%C4%97za ;

https://lt.wikipedia.org/wiki/Rasyt%C4%97 .

Karaliaučiaus sritis
Rybačis
atmintinos vietos
vietovės
1300-1350
1350-1400
1400-1450
1450-1500
1500-1550
1550-1600
1600-1650
1650-1700
1700-1750
1750-1800
1800-1850
1850-1900
1900-1950
5.1.2. atpažinimo kriterijus
4.1.3. atpažinimo principas
Gregorius Radvenis (Heidrikis) (1903–1989)
Liudvikas Rėza (1776–1840)