Rasytė (vok. Rossitten, rus. Rybačij), bažnytkaimis Kuršių nerijoje, 20 km į pietus nuo Nidos, 34 km į šiaurę nuo Kranto. Pirmąkart paminėta 1372 Vartbergės kronikoje. Rasytėje turėjo veikti ir plytinė: 1403 Klaipėdos pilies rekonstrukcijai buvo užsakyta ir 1404 čia pagaminta 443 tūkst. plytų.
Rasytės apylinkės yra vienintelė Kuršių nerijos vieta, kur deliuviniai sluoksniai (šlaitą sudarančių uolienų dūlėsiai) iškyla į žemės paviršių, todėl gyventojai nuo pat XV a. vertėsi ne tik žvejyba, bet ir žemės ūkiu. XV a. iš Livonijos į Kuršių neriją atsikėlė kuršiai. XVII a. viduryje –1833 Rasytė priklausė Kuršių nerijos pašto kelio sistemai, joje buvo pašto stotis.
1901 Johannesas Thienemannas (palaidotas Rasytės kapinėse) įkūrė vieną pirmųjų Europoje paukščių stebėjimo ir žiedavimo stočių (Rasytės paukščių stebėjimo stotis), vėliau ornitologijos muziejų. XX a. pradžioje Rasytė buvo kurortas. Tarpukariu veikė 5 viešbučiai, sklandytojų mokykla (1922–1945), jaunimo turistinė bazė (1934 apsilankė 19 733 svečiai). 1939 buvo 691 gyventojas. 1939–1945 priklausė Sembos apskričiai. Po karo įsteigtas žvejų kolūkis. Bažnyčia paversta Šv. Sergijaus Radonežskio cerkve.
Safronovas Vasilijus, https://www.mle.lt/straipsniai/rasyte
