Radvilos gatvė Paryžiuje

Pačiame Paryžiaus centre, 1-oje apygardoje randame Radvilos gatvę. Ji prasideda ties gatve des Petits-Champs, nr.1 ir baigiasi akligatviu. Ši gatvė priklauso Palais Royal kvartalui. Geriausia į ją patekti iš metro stoties: Palais-Royal – Musée du Louvre. Gatvė pavadinta politinio tremtinio Karolio Stanislavo Radvilos (1734-1790) vardu, pasipriešinusio 1772 m. ATR padalijimui. Jis palaikė Baro konfederaciją prieš Kotryną II ir turėjo palikti gimtąjį kraštą. Keliaudamas po Europą, jis atsidūrė Paryžiuje ir čia nutiesė gatvę, kurioje pasistatydino namą, garsėjusį savo prabanga. Iš pradžių ši gatvė buvo vadinama „rue Neuve“ (Naujoji), tačiau 1640 m. ji buvo pavadinta „rue Neuve-des-Bons-Enfants“ (Naująja Gerųjų vaikų gatve). Tada joje buvo 20 namų ir 7 žibintai. Prancūzų revoliucijos laikais joje įsikūrę keli lošimo namai, kurių veikla sukėlė įvairių skandalų. Čia net lankėsi leitenantas Bonaparteʼas, kur ne tik jam rūpėjo palošti kortomis. Netrūko ir galantiškų intrigų, tad ir šios gatvės viešbučiai klestėjo.  1867 m. ji buvo pavadinta Radvilos vardu. Prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą gatvėje buvo 37 namai, iš kurių keli viešbučiai. 1920 m. joje lieka tik du prekybininkai: papuošalų pardavėjas ir nedidelė kavinė. Tarp 1920 ir 1925 m. daugelis gatvės namų buvo supirkta ir nugriauta Prancūzijos Banko užsakymu, nes jis norėjo praplėsti savo valdas. 1926 m. gatvė virto privačiu akligatviu, kurį užvėrė vartai, skirti tik Prancūzijos Banko tarnautojams. Tada laikraščio „La Presse“ žurnalistas Ch. Esquier ir parašė: „Radvilos gatvės nebėra!“ Šioje gatvėje namai, pažymėti nr.35-37, priklausė Radvilos šeimai. 1995 m. jie buvo pradėti renovuoti ir pritaikyti šiuolaikinėms reikmėms, nes Prancūzijos bankas norėjo į vieną pastatą sujungti 7 namus, tarp kurių pateko ir Radvilos šeimos namai.   

V. Bikulčius

Radvila Karolis Stanislovas (1734 02 27 Nesvyžius – 1790 11 22 Biała), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valstybės ir karo veikėjas. Iš kunigaikščių evangelikų reformatų Radvilų giminės Nesvyžiaus šakos. Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės ir lenkų dramaturgės Pranciškos Uršulės Radvilienės (Višnioveckaitės) sūnus. Kaip ir tėvas, valdė Nesvyžiaus bei Olykos (Voluinės sr.) ordinacijas. K. S. Radvila, kaip bajorų auksinės laisvės šalininkas, prisidėjo prie antirusiškos Baro konfederacijos (1768–72), tapo Lietuvos konfederatų generaliniu maršalka. Dėl nuolat vartoto kreipimosi į kitus Mielasis Pone (lenk. Panie Kochanku) K. S. Radvila buvo pramintas tuo kreipiniu. Išgarsėjo palaidu gyvenimu (lėbavimu, išlaidavimu), dėl to buvo mėgstamas LDK smulkiųjų bajorų.

Matulevičius Algirdas, https://www.vle.lt/straipsnis/karolis-stanislovas-radvila-1/