Prano Domšaičio kapas

Google Maps nuotrauka

2021 m. URM KKDD skyrus lėšų, Lietuvos Respublikos ambasadai tarpininkaujant sutvarkytas Prano Domšaičio kapas

Asta Ashley nuotr.

Domšaičio kapas 1982 ir 2013 m. Iš Kristinos Jokubavičienės knygos

Keiptauno Plumstead kapinių plano fragmentas su pažymėtu Prano Domšaičio kapu.

2021 m. URM KKDD skyrus lėšų, Lietuvos Respublikos ambasadai tarpininkaujant sutvarkytas Prano Domšaičio kapas

Asta Ashley nuotr.

Pranas Domšaitis (1880—1965) buvo lietuvių dailininkas ekspresionistas. Jis gimė Karaliaučiuje, Kruopynų (vok. Kropiens, dab. Gajevas) kaime, lietuvių šeimoje. Jau sovokietėjęs tėvas sūnų įregistravo Franz Domscheit vardu. Pranas piešė nuo vaikystės. Nuo 1907 m. mokėsi Karaliaučiaus meno akademijoje. Vėliau dėstė Kaune. Paskui vėl mokėsi — Berlyne pas L. Korintą, Florencijoje, Paryžiuje, Amsterdame, Hagoje. Tapė romantiškojo impresionizmo stiliumi. Per pirmąjį pasaulinį karą buvo gimtinėje. Karo bėglių sukeltus įspūdžius pavaizdavo paveikslų serija „Bėgimas į Egiptą“. Žinomi jo darbai — „Rytprūsių kaimas“, „Trys moterys“, „Nukryžiuotasis“.

1919 m. dailininkas surengė pirmąsias personalines parodas Berlyne ir Breslau mieste. Jo tapybą gerai įvertino to meto garsi dailininkė K. Kolvic. Apie 1920 m. gavo Lietuvos Respublikos pilietybę ir ėmė pasirašinėti Pranu Domšaičiu. Vedė žymią to meto dailinkę Adelheidą Armholt, keliavo po Vengriją, Ruminiją, Balkanus, Turkiją. Hitlerininkai P. Domšaičio paveiklus išmetė iš Vokietijos muziejų, jam buvo uždrausta tapyti.

1949 m. P. Domšaitis išvyko į Pietų Afriką —jo žmona gavo darbą Keiptauno universitete. Koro apylinkėse, savotiškai primenančiose Lietuvą, dailininkas išgyveno antrąjį kūrybinio pakilimo laikotarpį. 1964 m. jis laimėjo konkursą „Garsieji ir žadantieji“. Intensyviai dirbo, rengė parodas, sėkmingai dalyvavo konkursuose. Sugebėjo savo kūryboje sujungti Europos moderniojo meno ir Afrikos tradicinio meno formas. Paskutinis dailininko paveikslas, vaizduojantis lietuvio ir afrikiečio sodybas bei judančių žmonių figūras, pavadintas „Juk aš visada pakeliui“. Tokius žodžius jis pasakė gulėdamas mirties patale. P. Domšaitis mirė 1965 m. lapkričio 14 d. Rodenbose, Pietų Afrikoje. Palaidotas Plumstead kapinėse, Keiptaune.

Parengta pagal: Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje (Vilnius: „Mintis“, 1990).

Pietų Afrikos Respublikos
Keiptaunas
nekilnojamasis kultūros paveldas
kapai
1950-2000
5.1.2. atpažinimo kriterijus
4.1.5. atpažinimo principas
Pranas Domšaitis (1880–1965)