Nacionalinis Žoržo Pompidou meno ir kultūros centras (Centre national d’art et de culture Georges Pompidou, Place Georges Pompidou) Paryžiuje yra viena iš prestižiškiausių šiuolaikinio meno įstaigų pasaulyje. Pompidou centro nuolatinėje ekspozicijoje rodomi garsiausių pasaulio dailininkų, tarp jų – Marco Chagallo, kūriniai.
Marcas Chagallas (1887 Liozne – 1985 Saint-Paul-de-Vence) – vienas geriausiai žinomų litvakų dailininkų, sukūręs savitą stilių ir atpažįstamas iš unikalių štetlo ir Biblijos kompozicijų su ore sklandančiais personažais. Jis gimė ir augo nedideliame labai religingame Liozno štetle netoli Vitebsko. Tėvai norėjo, kad sūnus taptų sąskaitininku ar fotografu, tačiau jaunuolis svajojo būti dailininku ir, nežinant tėvui, išprašė motinos leisti jį į Jehudo Peno meno mokyklą Vitebske. Vėliau mokslus tęsė Sankt Peterburge, dirbo Léono Baksto studijoje.
Į Paryžių Chagallas atvyko 1911 m., įsikūrė nedidelėje Le Ruche – „Avilio“ studijoje ir puolė dirbti. Ne veltui draugas, tapytojas Isaacas Lichtensteinas pavadino jį „darbščiausia avilio bite“. Paryžius tapo antraisiais dailininko namais. „Saulė tik man švietė Prancūzijoje. Aš pripratau vaikštinėti Paryžiaus gatvėmis, laimingas, svajodamas čia pragyventi 125 metus. <…> Piešiau viską, ką tik užmatė akis. Piešiau vaizdus pro studijos langą; niekada neišeidavau iš namų į gatvę be dažų dėžutės“ – rašė Chagallas (Marc Chagall, Schirn Kunsthalle Frankfurt, 1991, p. 149). Jis reguliariai lankė Luvrą, mokėsi iš senųjų meistrų, studijavo naujausias meno kryptis, domėjosi siurrealizmu, kubizmu ir futurizmu, tačiau, kaip vėliau prisipažino autorius, „kiekvienas mano paveikslo centimetras byloja apie gimtinės nostalgiją“ (Chagall. A Retrospective, Hugh Lauter Levin Assoc., 1995, p. 25).
Chagallo darbuose visada išliko ilgesys gimtajam Vitebskui. Čia jis užaugo žydiškų tradicijų ir jidiš kultūros supamas, lankė mokyklą ir meldėsi sinagogoje, čia, nors ir prieštaraujant tėvams, įvyko pirmosios dailės pamokos. Vitebske jis sutiko būsimą žmoną ir gyvenimo meilę Bellą Rosenfeld, kurios tėvas, turtingas juvelyras, nenorėjo atiduoti dukters neturtingam dailininkui. Santuokos įsimylėjėliai laukė šešerius metus. Gimtinės, meilės, laukimo, santuokos istorijos kartojasi Chagallo kūryboje daugiasluoksniais vaizdiniais.
Pompidou centre yra saugoma didelė Chagallo tapybos, piešinių, skulptūrų ir keramikos dirbinių kolekcija, viso arti 800 objektų. Dalis objektų įsigyti iš dailininko anūkių Meret ir Bellos Meyer. Ypač verti dėmesio nuolatinėje ekspozicijoje rodomi 1911 m. spalvotu rašalu piešti Chagallo darbai vaizduojantys dailininkų studijas. Greta eksponuojami jau tapę ikoniniais ir šimtuose leidinių reprodukuoti ankstyvąjį autoriaus kūrybos laikotarpį reprezentuojantys darbai „Vestuvės“ (1910), „Laikraščių pardavėjas“ (1914), „Bella balta apykakle“ (1917) ir kiti.
Dr. Vilma Gradinskaitė
