Pinskas

Pro pelkių apsuptą Pinską ėjo svarbus upių kelias iš Dniepro į Nemuną ir Vyslą. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijojePinskas atliko reikšmingo prekybos ir kultūros centro vaidmenį.

Paminėtas Nestoro metraštyje dar 1097 metais. XII a. įėjo į Turovo kunigaikštystę, o XIII a. pats tapo kunigaikštystės ir stačiatikių vyskupijos centru. Jo kunigaikščiai kovojo su Kijevo, Haličio ir Lietuvos valdovais. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtyje Pinskas atsidūrė XIV a. pirmoje pusėje, kai didysis kunigaikštis Gediminas jį atidavė valdyti savo sūnui Narimantui. 1539 m. Pinskas tapo seniūnijos, 1566 m. – ir Brastos vaivadijos pavieto centru. 1581 m. jam suteiktos miesto savivaldos teisės. Nukentėjo per XVII a. vidurio ir XVIII a. pradžios karus su Maskva ir Švedija. 1793 m. prijungtas prie Rusijos.

XVII–XVIII a. Pinskas buvo svarbus vienuolių gyvenimo centras. Jų palikimas ir šiandien sudaro didžiąją dalį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės materialiojo paveldo Pinske.

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia ir pranciškonų vienuolynas – viena seniausių šio ordino buveinių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kurios įkūrimas datuojamas XIV a. pabaiga. Mus pasiekė mūrinė bažnyčia pastatyta 1712–1730 m.

Karolio Jelskio iniciatyva Pinske įsikūrė ir jėzuitai. Po jo mirties, fundaciją 1632 m. jėzuitams teikė didysis kancleris Albertas Stanislovas Radvila.

Pinsko seniūnas Karolis Dolskis priemiestyje, vadinamame Karolinu, 1695 m. įkudino kunigų bartalomitų bendruomenę, pastatydino jiems Šv. Karolio Boromiejaus bažnyčią. 1770–1782 m. jos vietoje iškilo dabartinė šventovę. 1836 m. vienuolynas ir bažnyčia uždaryti.

Bernardinų vienuolyną ir Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią 1705 m. fundavo didysis etmonas Mykolas Servacijus Višniovieckis.

Mieste išliko įspūdingas vėlyvojo baroko ir klasicizmo stilių Butrimavičių rūmų pastatas. Pinsko pavieto teisėjui Motiejui Butrimavičiui jis buvo pastatytas 1784–1790 m. pagal Vilniaus architekto Karolio Šidhauzo (Schildhaus) projektą.

Parengta pagal: VADOVAS po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sud. A. Paliušytė, I. Vaišvilaitė (Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012).

Baltarusija
Pinskas
nekilnojamasis kultūros paveldas
vietovės
1300-1350
1350-1400
1400-1450
1450-1500
1500-1550
1550-1600
1600-1650
1650-1700
1700-1750
1750-1800
5.1.1. atpažinimo kriterijus
5.1.2. atpažinimo kriterijus
4.1.1. atpažinimo principas
4.1.2. atpažinimo principas
Albertas Stanislovas Radvila (1595–1656)
Gediminas (apie 1275–1341)
Karolis Jielskis