Pidhircių pilis

Lokacija: Zamkova 1, Pidhirtsi
Metai: 1635-1640 m.
Autorius: Andre dell Aqua, Guillaume le Vasser de Beauplan
Kategorija: Architektūra (istorinė)

Susijusios asmenybės: Vladislovas Jeronimas Sanguška, Romanas Vladislovas Sanguška

Susiję laikotarpiai: 17 a., 19 a., 20 a.

Reikšmė Lietuvai: Pilis susijusi su LDK didikų gimine Sanguškomis.

Pidhirciai (Підгірці, Pidhirtsi) – gyvenvietė Lvivo srityje, garsi savo pilimi. Tai vienas gražiausių Europoje bastioninių įtvirtinimų ir renesansinių-barokinių rūmų derinio pavyzdžių. Savo laiku pilis vadinta netgi Podolės Versaliu. Tvirtovė priklausė Konecpolskiams, Sobieskiams, Ževuskiams, o 1865 -1939 m. kunigaikščiams Sanguškoms.

Pilis pastatyta 1635-1640 metais senų, dar 1530 m. šaltiniuose minimų, įtvirtinimų vietoje. Pilies statyboms vadovavo garsūs architektai Andre dell Aqua ir Guillaume le Vasser de Beauplan. Pilį pasistatydino to meto Pidhircių ir Brodų savininkas, vienas Lenkijos-Lietuvos valstybės magnatų, Karūnos etmonas Stanislovas Konecpolskis. Palazzo in fortezza tipo pilis pastatyta ant kalvos. Pilis kvadrato plano, kampuose įrengti penkiakampiai bastionai. Tarp vidinės ir išorinės sienos buvo įrengti kazematai – patalpos su šaudymo angomis skirtos pilies apsaugai nuo sviedinių bei naudojamos kaip sandėliai ir pagalbinės patalpos. Bastionus vainikuoja sargybos bokšteliai. XVIII a. perstatant rūmus buvo pristatytas trečias aukštas. Iš vakarų, pietų ir rytų pusės pilį juosia gynybiniai įrenginiai, kuriuos sudaro gilus akmenimis grįstas griovys, žemės pylimai su dengtu – apsaugotu keliu, pilį supa senas parkas. XVII a. pakliūti į pilį buvo galima per pakeliamą tiltą ir pagrindinius įvažiuojamuosius vartus. Taip pat pilies ansambliui priklauso 1752-66 m. Vaclovo Rževuckio suprojektuota baroko stiliaus Šv. Juozapo bažnyčia.

Apie 1865 m. pilies savininkas Leonas Ževuskis, neturėdamas palikuonių, pilį pardavė Vladislovui Jeronimui Sanguškai, su sąlyga, kad šis tvirtovę atstatys. 1867-1903 Sanguškos pilį restauravo ir atidarė joje pirmąjį muziejų. Pilyje buvo kaupiama didelė meno kūrinių kolekcija. 1939 m. paskutinis pilies savininkas kunigas Romanas Vladislovas Sanguška vertingiausius meno kūrinius iš Pidhircių ir Gumnisko (Lenkijoje) išgabeno pirmiausia į Rumuniją, vėliau į Braziliją, kitą meno vertybių kolekcijos dalį nusavino sovietų valdžia. Iš dalies Pidhircių kolekcijų atsirado kultūros fondas, kuris iki šių dienų veikia San Paule, Brazilijoje. Brazilijoje gyvena ir vienintelis Sanguškų giminės vyriškosios linijos palikuonis Paulius Pranciškus Romanas Sanguška (g. 1973).

1965 m. gaisre žuvo iki to laiko išlikusios pilies dekoracijos, perdengimai. 1997 m. pilis atiteko Lvivo dailės galerijai ir buvo paversta muziejumi. Dabar Pidhircių ansamblis restauruojamas. Dalis išlikusių šių rūmų meno vertybių yra Lvivo Galerijoje, Tarnovo muziejuje ir Krokuvos Vavelyje.

Iki šių dienų išlikę vėlyvo renesanso tašyto akmens įvažiuojamieji pilies vartai, kuriuos puošia Sanguškų ir Ževuskių herbai.

 

Sanguškos15–19 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminė, kunigaikščiai. Kilusi iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo sūnaus Teodoro Algirdaičio. Herbas – Vytis. Giminė vadinama Teodoro Algirdaičio jaunesniojo sūnaus Sanguškos (m. po 1454) vardu. Įsitvirtinę LDK ukrainietiškose žemėse Sanguškos nuo 15 a. buvo viena įtakingiausių ir turtingiausių Voluinės didikų giminių. Po LDK ir Lenkijos karalystės sudarytos Liublino unijos (1569) Voluinės vaivadiją prijungus prie Lenkijos, Sanguškos daugiausia pasižymėjo Lenkijoje, nors kai kurie tapdavo ir LDK pareigūnais. Iš pradžių buvo stačiatikiai, 17 a. tapo unitais, tačiau netrukus perėjo į katalikybę.

 

Vitkauskaitė, Dalia, Lietuvos paveldo Ukrainoje inventorinis sąrašas, 2008

https://www.vle.lt/straipsnis/stanislaw-koniecpolski/

https://www.vle.lt/straipsnis/sanguskos/

+
Slapukų nustatymai
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.