Radvila Jurgis 1556 m., Lukiškės (Vilnius) – 1600 m. Roma, Vilniaus vyskupas ordinaras. Kardinolas nuo 1583 m. Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus. Olykos (Voluinės sr.) ir Nesvyžiaus kunigaikštis. Evangelikas reformatas, vėliau katalikas.
1570 m. išsiųstas studijuoti į Leipcigo universitetą. 1571 m. susipažino su jėzuitais, pas juos mokėsi Poznanės, vėliau Vilniaus kolegijoje. Nuo 1573 m. Vilniuje mokėsi pas Petrą Skargą. 1574 m. viešai išpažino katalikybę ir popiežiaus Grigaliaus XIII paskirtas Vilniaus vyskupo koadjutoriumi (pagalbininku) su įpėdinystės teise. 1575–77 m. Romoje studijavo filosofiją ir teologiją. Brolio Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio reikalavimu 1577 m. išsiųstas į Lietuvą, norėjo tapti jėzuitu. 1578 m. su broliu Albrechtu išvyko į Santjago de Compostelą, ketino keliauti į Jeruzalę, bet mirus Vilniaus vyskupui Valerijonui Protasevičiui turėjo perimti jo pareigas ir 1581 m. grįžo į Vilnių. Kovojo su protestantizmu.
1582 m. įsteigė Vilniaus vyskupijos seminariją. 1583 m. Rygoje įšventintas kunigu, po kelių mėnesių – Vilniaus vyskupu. 1582–84 m. padėjo rengti Trečiąjį Lietuvos Statutą (1588 m.). 1586 m. Romoje gavo kardinolo skrybėlę ir titulinę Šv. Siksto bažnyčią. 1591 ir 1592 m. dalyvavo konklavoje. Būdamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilietis, 1591 m. paskirtas Krokuvos vyskupu. Rūpinosi Brastos bažnytinės unijos (1596 m.) sudarymu. Buvo vienas artimiausių Zigmanto Vazos patarėjų, 1592 m. palaimino jo santuoką su Ona Habsburgaite. Mirė Romoje nuvykęs į Šventųjų metų atidarymo iškilmes. Palaidotas Švč. Jėzaus Vardo bažnyčioje Romoje.
Jurgiui Radvilai 1904 m. pastatytas paminklas Vavelio katedroje (aut. Pius Weloński).
Jovaiša Liudas, https://www.vle.lt/straipsnis/jurgis-radvila-1/
