1968 m. iškilę Palaimintojo Jurgio Matulaičio slaugos namai – svarbus Patnamo lietuviškojo paveldo fragmentas, siejamas su Palaimintojo J. Matulaičio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių kongregacija.
Pastačius naują pastatą, vienuolės, iki tol šv. Juozapo viloje vykdytą senelių priežiūrą, perkėlė į kur kas erdvesnes patalpas[1]. Modernus pastatas suformuotas iš atskirų, tarpusavyje sujungtų korpusų. Lietuvių laikraštis „Dirva“ įsitaigos įkūrimo proga pateikė detalų šios įstaigos aprašymą. Jame teigta, kad centrinis pastatas yra trijų aukštų. Čia planuojama įrengti administracines patalpas, valgyklą ir virtuvę. Kairiajame dviejų aukštų ilgame korpuse veiks didelė salė pramogoms, o taip pat numatyti butai personalui. Dešiniajame korpuse – koplyčia, kurios pirmame aukšte apsigyvens kapelionas ir kiti poilsiui atvykę kunigai. „Iš trijų aukštų centrinio pastato šakojasi keturi vienaukščiai sparnai. Padaryta taip, kad gyventojų miegamieji, valgomasis ir koplyčia būtų prieinami visai nenaudojant laiptų. Viename sparne telpa 30 žmonių atskiruose ir dvigubuose kambariuose.“[2] Toks komplekso funkcinis organizavimas atitiko to meto lūkesčius panašaus pobūdžio įstaigoms. Svarbiausias šio neįmantrios architektūros pastato meninis akcentas – dailininko Vytauto Kazimiero Jonyno ir tuo metu jo studijoje dirbusio Vytauto Raulinaičio puoštas koplyčios interjeras[3].
Vaidas Petrulis
[1] Matulaičio namų statybai remti komitetas. Dirva, 1968 m. sausio 28 d., p. 7.
[2] Užbaigiant Matulaičio namų statybą. Dirva, 1968 m. balandžio 12 d., p. 8.
[3] Eglė Motiejūnaitė. Malonų svečiai Putname. Dirva, 1968 m. vasario 19 d., p. 8.
