Ona Jogailaitė 1523 m. (Krokuvoje) – 1596 m. (Varšuvoje). Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo ir Bonos Sforzos duktė, jų sūnaus valdovo Žygimanto Augusto sesuo. Tėvų dvare gavo gerą išsilavinimą. Ilgai buvo netekėjusi, gyveno Vavelyje, Plocke (Mazovija), Vilniuje (1558–64 m). Nors Žygimantas Augustas su seserimi neretai konfliktavo (pvz., dėl vedybų su Barbora Radvilaite), vis dėlto jai užrašė savo testamentą. Po brolio mirties 1572 m. nutrūkus vyriškajai Jogailaičių linijai Ona Jogailaitė buvo laikoma dinastijos tęsėja, simboliškai tituluota infante – tai suteikė jai nemažą politinę įtaką per tris tarpuvaldžių (bekaralmečių) laikotarpius. Lenkijos ir Lietuvos politinio elito požiūriu, Oną vesti turėjo būsimas karalius.
1575 m. Varšuvoje Ona Jogailaitė buvo paskelbta Lenkijos karaliene ir Lietuvos didžiąja kunigaikštiene, bet sosto neužėmė. 1576 m. ištekėjo už Lenkijos karaliumi išrinkto Transilvanijos kunigaikščio Stepono Batoro. Karališkoji pora buvo drauge vainikuota Vavelyje.
Ona Jogailaitė bandė stiprinti savo grupuotės politinę įtaką ir dėl to ėmė konfliktuoti su valdovu Steponu Batoru. Gyveno atskirai nuo jo, daugiausia Varšuvoje. Čia pasireiškė aktyvia ūkine veikla, prašmatniu dvaro gyvenimu, kova su reformacija. Atgavo dalį motinos palikimo Bari kunigaikštystėje Italijoje. 1586 m. tapusi našle, stengėsi, kad nauju Lenkijos karaliumi taptų jos seserėnas, sesers Kotrynos sūnus Zigmantas Vaza. Ilgainiui susipyko ir su juo. Paskutinius gyvenimo metus praleido Varšuvoje. Garsėjo ne tik politinėmis ambicijomis, bet ir dideliu pamaldumu. Varšuvoje įsteigė Šv. Onos broliją, palaikė artimus ryšius su popiežiaus nuncijais, žymiais jėzuitais, tarp jų su – Petru Skarga, kuris jai dedikavo savo veikalą Šventųjų gyvenimai (1579 m.), o per laidotuves savo kalboje jos gyvenimą pavadino gražia Jogailaičių dinastijos pabaiga.
Ona Jogailaitė palaidota Krokuvoje, Vavelio Žygimantų koplyčioje.
Petrauskas Rimvydas, https://www.vle.lt/straipsnis/ona-jogailaite/
