Susijusios asmenybės: Petras Mantigirdaitis, Ona Kiškaitė, Jonas Radvila Barzdotasis, Mikalojus Radvila Juodasis
Susiję laikotarpiai: 14 a., 15 a., 16 a., 20 a.
Reikšmė Lietuvai: Viena iš svarbiausių LDK didikų Radvilų rezidencijų.
Olyka (Олика, Olyka) – vienas gražiausių Voluinės miestelių, minimas dar Laurušavo ir Hipatijaus kronikose (apie 1149 m.). Vietovė nuo 1340 iki 1569 m. priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Vėlesnių laikų Olyką su Lietuva sieja kelis amžius ją valdžiusios Radvilų giminės istorija. Žymiausios Radvilų rezidencijos nuo XVI a. pabaigos buvo Biržai, Kėdainiai, Dubingiai, Olyka, Nesvyžius, Kleckas, Koidanava, Sluckas ir Vilnius.
Miestą XV a. įsteigė įtakingas LDK didikas Petras Mantigirdaitis. Spėjama, kad šios giminės tėvoninės valdos galėjo būti Šalčininkų krašte. Petro Mantigirdaičio vaikaitė Ona Kiškaitė 1513 m. ištekėjo už Jono Radvilos Barzdotojo ir Olyka tapo Radvilų giminės nuosavybe. 1547 m. Mikalojus Radvila Juodasis gavo Nesvyžiaus-Olykos kunigaikščio titulą. Olyka, kaip ir Nesvyžius, Radviloms priklausė apie 400 metų iki pat 1939 m.
Po Liublino unijos 1569 m. miestelis su visa Voluine atiteko Lenkijos Karalystei. Tačiau priklausydama lietuvių kunigaikščių giminei, ir toliau palikė glaudžius ekonominius, kultūrinius ir politinius santykius su LDK.
Paskutinis tiesioginis Olykos paveldėtojas Dominykas Radvila (1786 -1813 m.) mirė Prancūzijoje bevaikis. Paskutinis Olykos valdytojas Jonušas Pranciškus Radvila, 1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui buvo suimtas, o po karo apsigyveno Lenkijoje.
Vitkauskaitė, Dalia, Lietuvos paveldo Ukrainoje inventorinis sąrašas, 2008
Paliušytė, Aistė, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė ir Irena Vaišvilaitė, Vilnius, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012
Blanuca, Andrijus, et al. Ukraina: Lietuvos epocha, 1320-1569. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2010
