1583 m. Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis buvusios medinės pilies vietoje pastatė netaisyklingo plano trijų korpusų mūrinę pilį (architektas Giovanni Battista Bernardoni), apjuostą žemės pylimu su bastionais ir gilia fosa. 1654 ir 1659 m. pilį buvo apgulusi Maskvos kariuomenė, 1708 m. ją apgriovė švedai. Tvirtovės atstatymu pasirūpino didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė. Nuo 1777 m. pilyje nuolatos rezidavo nuo politinės veiklos nusišalinęs Karolis Stanislovas Radvila. Čia buvo rengiamos šventės, savo ištaiga prilygusios valdovo dvaro renginiams. XVIII a. Nesvyžiaus pilis buvo didžiulė, su biblioteka, paveikslų galerija ir vertingu archyvu, kuriame saugoti svarbūs šeimos ir valstybės dokumentai. Čia taip pat veikė pabūklų liejykla ir artilerijos kadetų mokykla. Po Karolio Stanislovo Radvilos mirties pilį užėmė ir nusiaubė rusų kariuomenė. Nesvyžiaus turtai XIX ir XX a. buvo išgrobstyti, o 1939 m. išgabenti į Rusiją ir Minską. Po Antrojo pasaulinio karo pilyje veikė ligoninė ir sanatorija. 1994 m. ansamblis paskelbtas nacionaliniu istoriniu ir kultūriniu paminklu, 2005 m. įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. 2012 m. baigta 15 metų trukusi pilies rekonstrukcija. Rezidenciniuose rūmuose įrengtas muziejus.
Paliušytė, Aistė, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė ir Irena Vaišvilaitė, Vilnius, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012
