Tai vienas seniausių istorinės Lietuvos miestų. Pirmą kartą paminėtas 1116 m., nuo XIII a. buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtyje.
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje Naugarduke pastatydino galingą mūrinę pilį. Tvirtovė dar kelis šimtmečius buvo stiprinama ir perstatoma, kol 1706 m. buvo sugriauta švedų. Ilgainiui senosios pilies yrančių sienų plytas išnešiojo žmonės, o akmenys buvo panaudoti gatvių grindiniui. Iki šių dienų išliko dviejų pilies bokštų griuvėsiai, tebedominuojantys miesto panoramoje.
1507 m. Naugardukas tapo vaivadijos centru, 1511 m. gavo miesto savivaldos teises. 1581–1775 m. mieste kas antrus metus vykdavo 22 savaites trunkančios Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo sesijos. Tai skatino miesto augimą. XVII a. viduryje Naugardukas stipriai nukentėjo per karą su Maskva. 1751 m. miestą nusiaubė gaisras, o nuo 1775 m. Vyriausiojo Tribunolo sesijos perkeltos į Gardiną.
1795 m. Naugardukas prijungtas prie Rusijos imperijos – prasidėjo jo smukimo laikotarpis.
Liškevičienė, Jolita, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė ir Irena Vaišvilaitė, Vilnius, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012
.jpeg){kind=link}