Myriaus pilis yra viena didžiausių ir geriausiai išlikusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tvirtovių. XVI a. pradžioje pilį pastatė LDK dvaro maršalka Jurgis Iliničius – pilis tuomet buvo gotikinė aptvarinė, aptverta fosa ir turėjo penkis bokštus. 1568 m. mirus paskutiniam Iliničių giminės atstovui, Myriaus valda ir grafo titulas atiteko Mikalojui Kristupui Radvilai Našlaitėliui. XVI a. pab. – XVII a. pr. naujojo šeimininko iniciatyva prie dviejų pilies sienų buvo pristatyti renesansiniai rezidenciniai korpusai, tvirtovė buvo sutvirtinta žemės bastionais ir vandens grioviu, šalia sukurtas parkas. Puošnūs interjerai įrengti Onos Kotrynos Sanguškaitės – Radvilienės ir Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės laikais. Tvirtovė nukentėjo per 1655 m. ir 1706 m. švedų apgultis, 1794 m. Rusijos kariuomenės šturmą, 1812 m. Napoleono karus. Sovietmečiu pilyje įrengtos gyvenamosios patalpos ir negrįžtamai prarasta autentiška interjerų apdaila. Pilis restauruojama ir atstatoma nuo 1991 m., o 2000 m. tvirtovė pripažinta UNESCO Pasaulio paveldo objektu.
Paliušytė, Aistė, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė ir Irena Vaišvilaitė, Vilnius, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012
