Mykolas Kleopas Oginskis (1765 m. Guzuve, netoli Varšuvos – 1833 m. Florencijoje) – kompozitorius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos politinis veikėjas, iš LDK didikų giminės Oginskių. Dalyvavo Ketverių metų seimo (1788–92 m.) veikloje, buvo proprūsiškos grupuotės šalininkas. 1793–94 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis paiždininkis. Per 1794 m. sukilimą paskirtas Lietuvos tautinės aukščiausiosios tarybos nariu, vadovavo Ukmergės, Švenčionių ir Breslaujos apskričių sukilėlių daliniams, žygiui į Livoniją ir Kuršą. Rusijai sukilimą numalšinus emigravo į Italiją, dalyvavo emigrantų veikloje, Paryžiuje tarpininkavo jų įvairioms grupėms. 1802 m. grįžo į Lietuvą. Suartėjo su caru Aleksandru I, 1810 m. tapo Rusijos senatoriumi ir slaptuoju patarėju. Parengė ir 1811 m. įteikė carui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atkūrimo projektą.
1815 m. po Vienos kongreso, kai žlugo viltys atkurti nepriklausomą valstybę, išvyko į Italiją. Nuo 1823 m. M. K. Oginskis gyveno Florencijoje. Kompozitorius grojo klarnetu, smuiku, sukūrė garsųjį polonezą Atsisveikinimas su Tėvyne , sukilėlių ir revoliucinių dainų, maršų, operą. Mirė Florencijoje ir buvo palaidotas Santa Maria Novella bažnyčios kapinėse. Tačiau miesto bendruomenė jo palaikus perkėlė į Italijos Panteoną Šv. Kryžiaus bazilikoje.
Jurkštas Vytautas Povilas, Matulevičius Algirdas, https://www.vle.lt/straipsnis/mykolas-kleopas-oginskis/
