Mukačevė

Mukačevė

Metai: XIV-XV a.
Kategorija: Vietovės

Susijusios asmenybės: Teodoras Karijotaitis, Vytautas

Susiję laikotarpiai: 14 a., 15 a.

Reikšmė Lietuvai: Vietovė susijusi su Gediminaičiu Teodoru Karijotaičiu, išlikusi jo stiprinta pilis ir funduoti statiniai.

Mukačevė (Мукачеве, Mukachevo) – pirmą kartą paminėta IX a., vėliau priklausė Kijevo Rusiai ir Vengrijos karaliams. Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei Mukačevė niekada nepriklausė, tačiau ją valdė Algirdo vaikaitis Teodoras Karijotaitis.

Po mūšio prie Mėlynųjų vandenų (1362 m.) Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas valdyti Podolę paskiria savo anūkams, Karijoto sūnums – Aleksandrui, Jurgiui, Konstantinui ir Teodorui. Mirus vienam iš brolių jo valdos atitekdavo jaunesniam. Tokiu būdu apie 1388 m. visa Podolė jau priklausė Teodorui, jauniausiam iš Podolę valdžiusiųjų Kariojotaičių. 1392 m. Teodoras sukilo prieš Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą. 1393 m. įvyko mūšis tarp Teodoro Karijotaičio ir Vytauto kariaunų, Teodoras patyrė pralaimėjimą, buvo paimtas į nelaisvę ir kalintas Vilniaus pilyje. Netrukus Teodorui pavyko pabėgti iš nelaisvės, o jį priglaudė Vengrijos karalius Zigmantas Liuksemburgietis. Buvo sudarytas abiem pusėms naudingas susitarimas – Teodoras perleido Zigmantui Liuksemburgiečiui savo nominalias teises į Podolę, o Vengrijos karalius jam suteikė valdyti Mukačevę.

Teodoras Mukačevę valdė nuo 1393-95 m. iki 1414 m. Naujas miesto savininkas ženkliai perstatė pilį – Teodoras pavertė ją savo rezidencija. Pilis buvo apsupta sauso griovio ir gynybine siena su keturiais apvaliais bokštais (trys išlikę), iškastas šulinys. Teodoras Karijotaitis taip pat sustiprino prekybą, įkūrė stačiatikių vienuolyną.

Karijotaitis apie 1414 m. Mukačevėje ir mirė. Teodoras neturėjo palikuonių, todėl po jo mirties 1414 m. pilis sugrįžo Vengrijos karaliaus Zigmanto nuosavybėn. 

Mukačevės (Palanoko) pilis – vienas vertingiausių XIV -XVII a. fortifikacinės architektūros ir istorinių paminklų Ukrainoje. Tvirtovėje dera skirtingų epochų architektūros stiliai. Pilis pastatyta ant vulkaninės kilmės 68 m. aukščio (kaip Šv. Jonų bažnyčios Vilniuje varpinė) kalno ir užima 14 000 m² plotą. Pilį sudaro trys ant rijų terasų išsidėsčiusios dalys. Seniausioji dalis – Aukštutinė pilis (XIV -XVI a.) yra kalno viršūnėje. Vidurinioji pilis (XVII a. ) ant terasos 6 m. žemiau Aukštutinės pilies. Žemutinė pilis (taip pat XVII a. ) ant terasos 10 m žemiau Viduriniosios pilies. Visa pilis ir kiekviena jos dalis aptvertos akmeninėmis 3-3,5 m aukščio sienomis, apsuptos 10 -12 m gylio sausais grioviais, per kuriuos buvo permesti mediniai pakeliami tiltai. Pilį saugojo XVII a. pristatyti 8 galingi artilerijos bastionai. Aukštutinės pilies uždarame kieme XVI-XVII a. įrengta kunigaikščio rezidencija, trys apvalūs bokštai (XIV a., pristatyti XVII a.), XVII a. pilies koplyčia. Iš šiaurinės pusės Aukštutinę pilį saugo du bastionai. Pietinėje kiemo dalyje tebėra 85 m. gylio šulinys, kurio vandeniu pilis buvo aprūpinama iki pat XIX a. pabaigos.

Teodoras Karijotaitis būdamas stačiatikiu rėmė stačiatikių bažnyčią ir vienuolynus. Jis įsteigė seniausią Mukačevėje Šv. Mikalojaus stačiatikių moterų vienuolyną ant Čiernieč kalno (kartais nurodoma, kad Karijotaitis tik atnaujino jau anksčiau įsteigtą vienuolyną). Pagal legendą, medžiojantį Teodorą Karijotaitį užpuolė baisus žvėris. Kunigaikštis pagalbos kreipėsi į Dievą – pasižadėjo, kad jeigu išsigelbės nuo žvėries, toje vietoje atsidėkodamas pastatys vienuolyną. Stebuklo laukti ilgai nereikėjo, žvėris kunigaikštį paleido, o greitai ant kalno buvo pastatytas pirmais medinis vienuolynas. Dabartiniai vienuolyno pastatai ir soboras pastatyti XVIII a. viduryje – XIX a. pradžioje, vienuolyną supanti gynybinė siena – XVII a. Vienuolynas visuomet buvo svarbus Užkarpatės kultūrinis centras, čia sukaupta vertinga senosios raštijos biblioteka, vėliau perduota Užgorodo universitetui. Vienuolyne saugoma 1401 m. išspausdinta taip vadinama Užkarpatės evangelija.

Teodoras ir jo žmona Olga skyrė fundacijas ir kitiems stačiatikių vienuolynams, cerkvėms. Teodoro sūnus Jonas Žadivydas dalyvavo Žalgirio mūšyje.

Teodoras mieste gerbiamas ir prisimenamas – pilyje 2016 m. įrengta Teodoro Karijotaičio ekspozicija, o 2018 m. pilies kieme jam pastatytas paminklas, autorius Vasyl Stepanovych Olashin.

 

Vitkauskaitė, Dalia, Lietuvos paveldo Ukrainoje inventorinis sąrašas, 2008

https://www.vle.lt/straipsnis/karijotaiciai/

+
Slapukų nustatymai
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.