Mstislavlis

Kategorija: Nekilnojamasis kultūros paveldas
Futureal nuotrauka, CC BY-SA 3.0

Metraščiuose pirmą kartą paminėtas 1135 m. kaip Smolensko kunigaikštystės miestas. Nuo 1180 m. tapo kunigaikštystės centru. Į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtį įėjo XIV a. viduryje. Jį ėmęs valdyti didžiojo kunigaikščio Algirdo sūnus Lengvenis davė pradžią Mstislavlio kunigaikščių giminei. XVI a. viduryje – naujai įkurtos vaivadijos centru. 1634 m. jam suteiktos miesto savivaldos teisės ir herbas.

Senojo miesto centrą ant kalvos sudarė medinės pilies kompleksas su Šv. Mikalojaus cerkve centre. Pilies teritorijoje stovėjo medinių ir mūrinių bažnyčių, vienuolynų ir cerkvių. Statiniai buvo apjuosti gyvybine siena su bokštais. Sienoje buvo ketveri mediniai vartai, nuo kurių spinduliais driekėsi gatvės. Žemutinė Mstislavlio dalis prie Vichros upės palei netaisyklingo plano gatves buvo užstatyta gyvenamaisiais namais.

XVII–XVIII a. Mstislavlyje klestėjo mūrinė statyba. tada mieste įsikūrė karmelitai, jėzuitai, bernardinai, jiems pastatydinti didingi vienuolynų ir bažnyčių ansambliai.Vienas gražiausių – karmelitams priklausiusi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia ir vienuolynas. Taip pat išlikusi Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir jėzuitų kolegijos pastatas.Šalia šventovės stovi vienaaukštis XVIII a. jėzuitų vaistinės pastatas. Prie presbiterijos šliejasi dviaukštis jėzuitų kolegijos rūmas.

Per Abiejų Tautų Respublikos pirmąjį padalijimą Mstislavlis buvo prijungtas prie Rusijos.

Parengta pagal: VADOVAS po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sud. A. Paliušytė, I. Vaišvilaitė (Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012).