Mogiliavas

Nuo XIV a. pabaigos istoriniuose šaltiniuose minimas miestas išsidėstęs abiejuose Dniepro krantuose, ties Dubrovenkos intaku. Pasak legendos, Mogiliave miręs ir palaidotas Haličio-Voluinės kunigaikštis Levas Danilovičius, todėl ir vietovė sieta su kapaviete bei vadinta Mogila.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir jų šeimos narių rankose nuo XIV a. pabaigos buvęs miestas su apylinkėmis (nuo 1589 m. – Mogiliavo ekonomija) sparčiai augo ir XVI a. kaip prekybos ir amatų centras jau buvo vienas svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų po Vilniaus. 1577 m. Mogiliavui buvo suteiktos miesto savivaldos teisės ir herbas. Tai vienintelis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestas, turėjęs tris gynybnių sienų žiedus su mūriniais vartais ir bokštais: apie pilį, senamiestį ir naujamiestį. Jie XIX a. sunaikinti.

XVII a. Mogiliavo istoriją paženklino alinančios kovos su Maskva. Tuo pačiu metu miestas iškilo kaip vienas svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stačiatikybės centrų. Kartu steigti ir katalikų vienuolynai.

XVII a. Mogiliavas nebuvo ramus miestas: dėl įvairių priežasčių čia kilo net keli miestiečių maištai, vyko įnirtingos stačiatikių ir unitų kovos. Vėl nukentėjęs nuo Rusijos ir Švedijos kariuomenių per Šiaurės karą, Mogiliavas buvo prijungtas prie Rusijos per Abiejų Tautų Respublikos pirmąjį padalijimą 1772 metais.

Parengta pagal: VADOVAS po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sud. A. Paliušytė, I. Vaišvilaitė (Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012).

Baltarusija
Magiliavas
Mogiliavo sritis
nekilnojamasis kultūros paveldas
vietovės
1350-1400
1400-1450
1450-1500
1500-1550
1550-1600
1600-1650
1650-1700
1700-1750
1750-1800
5.1.1. atpažinimo kriterijus
5.1.2. atpažinimo kriterijus
4.1.1. atpažinimo principas
4.1.2. atpažinimo principas