3 km nuo Vilniaus–Polocko kelio, kairiajame Neries krante, įsikūrusį miestelį XVII–XVIII a. valdę Bžostovskiai čia įkūrė ir globojo Šv. Augustino regulinių atgailos kanauninkų vienuolyną. Fundaciją vienuolynui 1622 m. skyrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės referendorius Jonas Kiprijonas Bžostovskis. Jo įpėdinių laikais 1693–1700 m. iškilo architekto Kristupo Pensos projektuota Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia.
Bažnyčios architektūra priskiriama ankstyvajam barokui, tačiau išsiskiria renesanso statiniams būdingu griežtumu ir konstruktyvumu. Interjere – originalus stiuko altorių ansamblis, kurį XVII a. pabaigoje sukūrė, manytina, italų lipdytojo Džovanio Pjetro Perčio (Giovanni Pietro Perti) – Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios Vilniuje stiuko lipdinių autoriaus – dirbtuvės meistrai.
Bažnyčios kriptose palaidoti Bžostovskių giminės atstovai. 1839 m., vienuolyną uždarius, bažnyčia veikė kaip parapinė. Pirmojo pasaulinio karo metu nukentėjo (1915), tačiau XX a. 3-iajame dešimtmetyje buvo atnaujinta.
Račiūnaitė, Tojana, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė ir Irena Vaišvilaitė, Vilnius, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012
.JPG){kind=link}