Mikailiškės

3 km nuo Vilniaus–Polocko kelio , kairiajame Neries krante, įsikūrusį miestelį XVII–XVIII a. valdę Bžostovskiai čia įkūrė ir globojo Šv. Augustino regulinių atgailos kanauninkų vienuolyną. Fundaciją vienuolynui 1622 m. skyrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės referendorius Jonas Kiprijonas Bžostovskis. Jo įpėdinių laikais 1693–1700 m. iškilo architekto Kristupo Pensos projektuota Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia.

Bažnyčios architektūra priskiriama ankstyvajam barokui, tačiau išsiskiria renesanso statiniams būdingu griežtumu ir konstruktyvumu. Interjere – originalus stiuko altorių ansamblis, kurį XVII a. pabaigoje sukūrė, manytina, italų lipdytojo Džovanio Pjetro Perčio (Giovanni Pietro Perti) dirbtuvių meistrai.

Bažnyčios kriptose palaidoti Bžostovskių giminės atstovai. 1839 m., vienuolyną uždarius, bažnyčia veikė kaip parapinė. Pirmojo pasaulinio karo metu nukentėjo (1915), tačiau XX a. 3-iajame dešimtmetyje buvo atnaujinta.

Parengta pagal: VADOVAS po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sud. A. Paliušytė, I. Vaišvilaitė (Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012).

Baltarusija
Mikailiškės
nekilnojamasis kultūros paveldas
vietovės
1600-1650
1650-1700
1700-1750
1750-1800
1800-1850
5.1.1. atpažinimo kriterijus
5.1.2. atpažinimo kriterijus
4.1.1. atpažinimo principas
4.1.2. atpažinimo principas
Bžostovskiai