Mielkiemis (vok. Mehlkehmen, nuo 1938 m. – Birkenmühle) – miestelis Romintos girios šiauriniame pakraštyje, 9 km į rytus nuo Tolminkiemio, Pisos upės pakrantėje. Mielkiemį supa aukštos kalvos: Dumblių kalnas (232 m aukščio), Lazdynkalnis (232 m), Pilies kalnas (204 m). 1690 m. Įsruties apskrities kaimų sąrašuose pažymėta, jog Mielkiemio kaime tarp vietos lietuvių gyvena ir vienas vokietis. 1692 m. iš lauko akmenų ir plytų pastatyta pirmoji Mielkiemio bažnyčia, išlikusi iki mūsų dienų.
Mielkiemyje kunigavo Jonas Berentas, 1735 m. Biblijos redaktorius, giesmių vertėjas į lietuvių kalbą, taip pat ietuvių raštijos populiarintojas Jurgis Adomas Meisneris. 1736 m. į Mielkiemį atvyko kunigauti Petras Gotlibas Milkus, kuris anksčiau dirbo mokytoju. Jis buvo vienas iš lietuvių raštijos iniciatorių, Biblijos ir Įsakų vertėjas į lietuvių kalbą. Mielkiemyje jis gyveno iki mirties 1753 m. Čia ir palaidotas. Jo sūnus Kristijonas Gotlibas Milkus buvo gabus kalbininkas, lietuvių ir vokiečių kalbomis išleidęs nemažai savo raštų. Nuo Mielkiemo iki Tolminkiemio yra tik 9 km, todėl manoma, kad pas P. Milkų užsukdavo K. Donelaitis.
1709–1711 maro ištuštintuose sodžiuose XVIII a. I pusėje apsigyveno daug vokiečių kolonistų, lietuvių skaičius vis mažėjo: 1848 iš 5486 bendruomenės narių jų užrašyta 1050 (19,1%), 1870 jau tik 500 (7,8%), 1878 – 150 (2,3%), 1897 – 54 (0,9%), 1912 iš 4070 parapijiečių vos 30 (0,7%). Pamaldos lietuvių kalba tuokart laikytos 4 kartus per metus (po Pirmojo pasaulinio karo iki 1921 – 3 kartus). Netrukus ir tų atsisakyta. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia paversta sandėliu.
Vilius Kalvaitis, rinkęs Mažosios Lietuvos bažnyčių varpų pamėgdžiojimus, 1910 m. išleistoje knygelėje „Lietuviškų vardų klėtelė“ Mielkiemio bažnyčios varpų balsus užrašė taip: „Mielas kiemas ir laukeliai!“.
Juška Albertas, https://www.mle.lt/straipsniai/mielkiemio-parapija
Pėteraitis Vilius, Purvinas Martynas, https://www.mle.lt/straipsniai/mielkiemis
Šilas Vytautas, Sambora Henrikas, Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje, Vilnius, Mintis, 1990
