Liudviko Mykolo Paco rūmų komplekso fragmentai

Nuotrauka iš https://lt.wikipedia.org/wiki/Dauspuda#/media/File:Dowspuda_03.jpg, CC BY-SA 3.0

Liudvikas Mykolas Pacas (1778–1835) buvo Jiezno grafas – paskutinysis Pacų vyriškosios linijos atstovas. Jis gimė Strasbūre, mokėsi Anglijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje ir Vilniaus universitete, vasaras dažnai praleisdavo Jiezno dvare. 1795 m. padalinus Abiejų Tautų Respubliką, Liudvikas Mykolas įstojo į Prancūzijos Napoleono kariuomenę ir dalyvavo žygiuose prieš Rusiją ir Prūsiją. 1812 m. kartu su Napoleono pulkais pasiekė Kauną, o vėliau Vilnių. Vilniaus Pacų rūmai (dab. – Lenkijos Respublikos ambasada) tuo metu priklausė jam, todėl L. M. Pacas čia surengė priėmimą Vilniaus aukštuomenei. Po amnestijos 1815 m. grįžo į Suvalkus. Čia pradėjo šio krašto žemės ūkio ir kitų pramonės šakų modernizaciją. Kvietė ūkininkus iš Vokietijos, Škotijos ir Anglijos, kad šie apmokytų vietinius gyventojus naujausių technologijų. Dalyvavo 1831 m. sukilime. Po pralaimėto sukilimo emigravo į Prancūziją, vėliau Angliją, Italiją, Graikiją ir Osmanų imperiją. Bendradarbiavo su Adomu Jurgiu Čartoriskiu. Mirė 1835 m. Izmire Turkijoje.

1820–1827 m. Daugspūdoje Liudvikas Mykolas Pacas pradėjo statytis angliškos neogotikos stiliaus rūmus, kuriuos suprojektavo italų architektas Piotr Bosi. Nors statyba prasidėjo 1820 m., nuo 1823 m. rūmų architektu tapo italas Enrico Marconi. Tuo metu rūmai buvo jau beveik užbaigti, trūko tik suprojektuoti interjerą ir baldų dizainą – darbai truko dar keturis metus. Rūmų perdengimo struktūra buvo sudaryta iš pagrindinio korpuso su 4 siaurais bokštais ir du siauresni šoniniai sparnai su uždarais aštuonkampiais paviljonais. Prieš pagrindinį korpusą buvo pastatytas fasadas su atiku ir pinakliais ir portikas. Manoma, kad priekinėje portiko dalyje stovėjo Abiejų Tautų Respublikos karalių figūros, kurias sukūrė italų skulptorius Carlo Aurelli. Nėra išlikę daug duomenų apie rūmų interjerą, tačiau pagal XIX a. aprašymus galima spręsti, kad rūmų pirmame aukšte buvo koplyčia, priėmimo kambarys, biblioteka, archyvas ir valgomasis.. Antrame aukšte buvo šeimininkų kambariai. Dešiniajame korpuse buvo karo trofėjų kolekcija, o kairiajame paveikslų galerija ir oranžerija. Menės buvo dekoruotos lipdyba, taip pat polichromine tapyba ir freskomis, sukurtomis (kaip manoma) kūrė italų menininkai Mikalojus de Angelis ir Giovanni Battista Carello. Rūsyje taip pat buvo du aukštai, viršutiniame buvo vonios kambariai, tarnų kambariai, virtuvė ir kitos patalpos. Rūmus supo parkas, kurį suprojektavo anglų sodininkas John Heiton.

Po 1831 m. sukilimo, L. M. Pacui emigravus iš šalies, jo turtas buvo konfiskuotas. Viską, kas liko rūmuose, carinė valdžia pardavė aukcionuose 1834–1836 m. Iš pradžių rūmai atiteko rusų generolui Nikolajui Sulimui, vėliau rūmai dažnai keitė savininkus, kol jie buvo nugriauti 1867 m. Nenugriauti liko tik rūmų portikas ir vienas iš bokštų.

Parengta pagal: http://kvitrina.lt/istorinis-pacu-kelias-iii-sloves-paveldo-tiltas-jieznas-dauspuda/ ;

http://www.jieznoparapija.lt/news/index.php?subaction=showfull&id=1291058696&archive=&start_from=&ucat=4& ;

https://lt.wikipedia.org/wiki/Liudvikas_Mykolas_Pacas ;

https://lt.wikipedia.org/wiki/Dauspuda.

 

Lenkija
Daugspūda
Carlo Aurelli
Enrico Marconi
Giovanni Battista Carello
John Heiton
Mikalojus de Angelis
Piotr Bosi
nekilnojamasis kultūros paveldas
architektūra
atmintinos vietos
1800-1850
5.1.1. atpažinimo kriterijus
5.1.2. atpažinimo kriterijus
4.1.1. atpažinimo principas
4.1.2. atpažinimo principas
4.1.3. atpažinimo principas
4.2.1. atpažinimo principas
4.2.2. atpažinimo principas
Carlo Aurelli
Enrico Marconi
Giovanni Battista Carello
John Heiton
Mikalojus de Angelis
Piotr Bosi
Liudvikas Mykolas Pacas (1778–1835)
1820 - 1827 m.