Liudvikas Mykolas Pacas (1778–1835) buvo Jiezno grafas – paskutinysis Pacų vyriškosios linijos atstovas. Jis gimė Strasbūre, mokėsi Anglijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje ir Vilniaus universitete, vasaras dažnai praleisdavo Jiezno dvare. Jis kovojo Prancūzijos imperatoriaus Napoleono I kariuomenės daliniuose Ispanijoje ir Austrijoje. Buvo Napoleono I adjutantas, dalyvavo jo žygyje į Rusiją. 1813 m. apdovanotas Virtuti Militari ordinu. 1815 m. grįžo į Lenkijos karalystę, ūkininkavo savo dvaruose, daugumą valstiečių pervedė į činšą. Į savo valdas Dauspudoje Pacas pakvietė apie 500 naujakurių iš Škotijos ir Anglijos (daug ūkininkų ir amatininkų, o taip pat ekonomus bei sodininką), kurie labai ženkliai prisidėjo prie Pacų valdų ekonominės plėtros ir modernizavimo. Per 1830–1831 m. sukilimą L. M. Pacas buvo sukilėlių laikinosios vyriausybės narys, vadovavo rezerviniam korpusui, Ostrolenkos mūšyje sužeistas. Sukilimui pralaimėjus emigravo į Prancūziją, mirė 1835 m. Izmire, Turkijoje. Didžiulį Pacų turtą konfiskavo rusų valdžia ir tokiu būdu buvo sunaikinti nuostabaus grožio pastatai, išsklaidyti meno kūriniai, sustabdyta moderni ekonominė veikla.
L.M. Pacas palaidotas Turkijos Izmiro Šv. Polikarpo bažnyčioje.
