Liudviko Mykolo Paco kapas

L. M. Pacas (1778–1835) buvo Jiezno grafas – paskutinysis Pacų vyriškosios linijos atstovas. Jis gimė Strasbūre, mokėsi Anglijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje ir Vilniaus universitete, vasaras dažnai praleisdavo Jiezno dvare. 1795 m. padalinus Abiejų Tautų Respubliką, Liudvikas Mykolas įstojo į Prancūzijos Napoleono kariuomenę ir dalyvavo žygiuose prieš Rusiją ir Prūsiją. 1812 m. kartu su Napoleono pulkais pasiekė Kauną, o vėliau Vilnių. Vilniaus Pacų rūmai (dab. – Lenkijos Respublikos ambasada) tuo metu priklausė jam, todėl L. M. Pacas čia surengė priėmimą Vilniaus aukštuomenei. Po amnestijos 1815 m. grįžo į Suvalkus. Čia pradėjo šio krašto žemės ūkio ir kitų pramonės šakų modernizaciją. Kvietė ūkininkus iš Vokietijos, Škotijos ir Anglijos, kad šie apmokytų vietinius gyventojus naujausių technologijų. Dalyvavo 1831 m. sukilime. Po pralaimėto sukilimo emigravo į Prancūziją, vėliau Angliją, Italiją, Graikiją ir Osmanų imperiją. Bendradarbiavo su Adomu Jurgiu Čartoriskiu. Mirė 1835 m. Izmire Turkijoje.

Užrašas Turkijos Izmiro Šv. Polikarpo bažnyčioje esančiame kape:
„Čia palaidotas grafas Liudvikas Mykolas Pacas, paskutinysis senosios lietuvių giminės palikuonis, Dauspudos, Rožanos ir kitų valdų savininkas, divizijos generolas, senato vaivada, krašto Tarybos narys, žemdirbių draugijos viceprezidentas, lenkų ordinoVirtuti Militari (Už karinius nuopelnus-V.K), Prancūzijos Garbės legiono, Šv. Stanislovo, Bavarijos ir Maltos kryžių kavalierius.
Gimė 1778 m. gegužės 19 d. prancūzų Strasbure, dalyvavo 1806, 1809, 1812, 1813, 1814 m. NAPALEONO vadovaujamose karinėse kampanijose Ispanijoje, Austrijoje, Rusijoje, Vokietijoje. Lenkų tautinėje kariomenėje kovojo prieš Rusiją 1831 m., buvo I-ojo rezervų korpuso vadas, keliskart sužeistas: prie Medinos, Rioseco, prie Burgoso, Laono, prie Ostrolenkos. Drąsus, karštas, atsidavęs, kuklus kovotojas. Žemvaldys, meno ir mokslo rėmėjas, patriotas. Tėvynei jau nuo jaunystės gyvenimą atidavė, dėl jos kovojo, kraują kautynėse praliejo. Tarnavo veltui, prarado daug turto, kentė klajones. Čia svetimoje žemėje jį 1835 metų rugpjūčio 31 dieną mirtis jį sutiko. Žemieti, už jo sielą pasimelsk, jo dorybės keliu eik“.

Parengta pagal: http://kvitrina.lt/istorinis-pacu-kelias-iii-sloves-paveldo-tiltas-jieznas-dauspuda/ ;

http://www.jieznoparapija.lt/news/index.php?subaction=showfull&id=1291058696&archive=&start_from=&ucat=4& ;

https://lt.wikipedia.org/wiki/Liudvikas_Mykolas_Pacas.