Vyriausiasis senųjų aktų archyvas (Archiwum Główne Akt Dawnych, AGAD) yra Varšuvoje. Saugo 12–18 a. Lenkijos ir Abiejų Tautų Respublikos valdymo įstaigų, teismų, kitų institucijų dokumentus, tarpvalstybines sutartis, korespondenciją, šeimų (Radvilų, Zamoyskių, Potockių ir kitų), asmenų archyvus, Abiejų Tautų Respublikos buvusiose žemėse 19 a.–20 a. pradžioje veikusių institucijų dokumentus. 1944 sudegė didžioji dalis archyvo dokumentų, jo fondai sukaupti iš naujo.
Archyve saugoma daug Lietuvos istorijai svarbių dokumentų: Lenkijos karalystės archyvuose natūraliai sukaupta lietuviška medžiaga (1411 Torunės taikos sutarties aktas su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto antspaudu, 1569 Liublino unijos aktas ir kita), įvairiais keliais į archyvą patekę Lietuvos žymių giminių archyvai, nemaža Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archyvo dalis, anksčiau saugota Radvilų archyve Nesvyžiuje, Lietuvos Metrikos Užnemunei skirtų keliasdešimt knygų, taip pat dalies jos knygų lotyniškomis raidėmis transliteruota kopija.
Vienintelis išlikęs Liublino unijos aktas – tai lietuviškos pusės unijos dokumentas su 78 lietuvių didikų ir bajorų antspaudais. Lenkų bajorų unijos aktas, kurį puošė 140 antspaudų, saugotas Radvilų šeimos kolekcijoje iki Antrojo pasaulinio karo, spėjama sudegė 1944 m. per Varšuvos gaisrą.
Liublino unijos akto dokumentas, pateikus bendrą Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos, Latvijos ir Baltarusijos paraišką, 2017 m. įrašytas į UNESCO programos Pasaulio atmintis tarptautinį registrą.
Lietuvos dokumentinis paveldas, įrašytas į UNESCO programos Pasaulio atmintis tarptautinį ir nacionalinį registrus:
