Susijusios asmenybės: Jonas Karolis Dolskis, Mykolas Servacijus Višnioveckis, Tadas Kosciuška
Susiję laikotarpiai: 17 a., 18 a.
Reikšmė Lietuvai: Vietovė Ukrainoje likusi LDK sudėtyje ir po Liublino unijos. Susijusi su LDK didikais.
Liubešivas (Любешiв, Lyubeshiv) įsikūręs vaizdingame kraštovaizdyje, Stochido upės pakrantėje. Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklausė iki pat Abiejų Tautų Respublikos trečiojo padalijimo, įėjo į Pinsko pavieto sudėtį. Vietovės reikšmė išaugo XVII a. antroje pusėje, kai jį valdė vienas aukščiausių LDK ir ATR centrinės valdžios pareigūnų, didysis maršalka Jonas Karolis Dolskis. Didikas 1684 m. Liubešive fundavo pijorų vienuolyną, o pijorai 1693 m. čia įkūrė kolegiją. Kolegijos pastatas išlikęs iki šiol. Po J. K. Dolskio mirties Liubešivą paveldėjo jo žentas Mykolas Servacijus Višnioveckis.
Valdą įsigijęs Jonas Černeckis 1768 m. čia fundavo kapucinų vienuolyną.
XVIII a. viduryje pijorų kolegijoje mokėsi Lenkijos ir Lietuvos politikos ir karo veikėjas Tadas Kosciuška.
Višnioveckių giminės pradininkas – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir jo antrosios žmonos Julijonos sūnus Kaributas, todėl Višnioveckiai vartojo ir pavardę Kaributai Višnioveckiai.
Paliušytė, Aistė, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė ir Irena Vaišvilaitė, Vilnius, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012
https://www.vle.lt/straipsnis/visnioveckiai/
