Baltarusijos ir Latvijos pasienyje įsikūręs nuošalus Leonpolio kaimas kadaise vadintas Čiurilovičiais. Jį valdė Masalskiai, Sapiegos, Rudaminos–Dusetiškiai, Oginskiai, galop – Lopacinskiai. XVIII a. viduryje valdą įgijo Brastos vaivada Mikalojus Tadas Lopacinskis ir pavadino ją Leonpoliu savo tėvo Leono garbei.
Unitų Švč. Trejybės cerkvę fundavo Mikalojus Tadas Lopacinskis. Ji pastatyta 1774–1782 m., perstatyta XX a. 5-ajame dešimtmetyje, dabar priklauso stačiatikiams. Tai medinis stačiakampio plano pastatas su penkiabriaune altorine dalimi ir dviem mažomis zakristijomis. Virš stogo iškilęs nedidelis kupoliukas, fasadą vainikuoja frontonas. Greta cerkvės – dviaukštė varpinė.
Vėlyvojo baroko rūmų ansamblį 1768–1769 m. taip pat pastatydino Mikalojus Tadas Lopacinskis. XIX a. rūmai sugriauti, atstatyti XX a. pradžioje.
1,5 km nuo Leonpolio, miške, stovi kolona, skirta 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijai atminti. XVIII a. pabaigoje ją pastatydino Mstislavlio seniūnas Jonas Nikodemas Lopacinskis.
Paliušytė, Aistė, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė ir Irena Vaišvilaitė, Vilnius, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012
.jpg){kind=link}