Segall Lasar (Lazaris Segalas) (1889 Vilniuje – 1957 m. San Paule) – brazilų tapytojas, grafikas, skulptorius. Vienas iškiliausių Lotynų Amerikos dailininkų. Litvakas. Mokėsi M. Antokolskio pramoninės dailės mokykloje Vilniuje. 1906 atvyko į Vokietiją, studijavo Berlyno dailės akademijoje, 1909 įsitraukė į Berliner Sezession veiklą; nuo 1910 mokėsi Dresdeno dailės akademijoje, 1911–12 dalyvavo ekspresionistų grupės Tiltas parodose. 1908–12 vasaromis grįždavo į Lietuvą, Vilniuje nutapė poetiškų paveikslų su architektūriniais ansambliais, senamiesčio gatvelėmis, litvakų gyvenamaisiais kvartalais, kasdienio gyvenimo vaizdais (Vilnius ir aš, Vilniaus namai, abu 1910, Didžioji Vilniaus sinagoga, Senas talmudistas, abu 1911); Vilniuje lankėsi ir 1917–18, aktyviai dalyvavo miesto dailės gyvenime.
1923 išvyko į Braziliją; 1928–32 gyveno Paryžiuje. 1932 grįžęs į Braziliją L. Segallas San Paule įkūrė Šiuolaikinio meno draugiją. Čia sukurti paveikslai emocingų ryškių spalvų, monumentalių formų; ryški Brazilijos liaudies meno įtaka (etnografinės detalės, specifiniai vaizdiniai, simboliai). Prancūzijoje ir Brazilijoje L. Segallas tapė ir žydų kultūros tradiciją bei istoriją atskleidžiančius paveikslus (Besimeldžiantis žydas 1930, Toros ritinėlis 1933, Pogromas 1936). Iš bronzos, medžio L. Segallas sukūrė skulptūrų (Dvi moterys 1929, Dvi galvos 1933), joms būdinga monumentalumas, linijos ir kompozicijos dermė, medžiagos faktūros pojūtis; t. p. grafikos kūrinių (ofortų, medžio raižinių, litografijų; ofortų ciklas Vilniaus prisiminimai 1917). L. Segallo kūryba turėjo įtakos Lotynų Amerikos naujosios kartos menininkams.
