Lietuvių pranciškonai vienuolyną Kenebankporte įsteigė 1947 m. buvusiame dvare ir šiame sklype pradėjo formuoti ištisą kompleksą su mokykla, koplyčia ir parku. Jame 1953 m. pastatyta Lurdo grota, Vytauto Kazimiero Jonyno reljefas „Kovojanti ir kenčianti bažnyčia“, o 1959-aisiais rugpjūčio 10 d. pašventinti Kenebankporto kryžiaus keliai, dedikuoti žuvusiems už Lietuvos laisvę.
Paprastai Kryžiaus Kelių stotys yra komponuojamos ant sienų bažnyčių viduje arba tam skirtose koplytėlėse, lauke. „Čia gi pasirinktas visiškai kitas planas. Kryžiaus kelius vaizduoja architektūrinis pastatas, sukurtas iš lietuvių liaudies meno elementų, iš kurio lyg atžalos iš medžio, išauga koplytėlės su išgaubtomis stočių skulptūromis paveikslams. (…) Esmėje jis yra lietuviška stilizuota varpinė su prailgintu bokšteliu, kuriame išskleista mūsų koplytstulpių estetinės formos. Jos dailiai susiskamba su žemai prie kolonų esančiomis tos pačios dvasios koplytėlėmis ir angos centre ant aukšto pjedestalo iškeltu kryžiumi bei dviem stotimis šonuose, nors jau ir kitame stiliuje, sudarydamos reto originalumo kūrinį.“[1]
Keramikines Kryžiaus Kelių stočių kompozicijas sukūrė skulptorius Vytautas Kašuba. Šių Kryžiaus Kelių pastatymu rūpinosi kunigas Juozas Butkus[2].
Vaidas Petrulis
[1] Andriekus, L. Religinio meno kūrinys. Aidai, 1959 m., nr. 7, p. 311–312, p. 311.
[2] Apie Butkų (Butkevičių) Juozą, prieiga per internetą:
https://www.kretvb.lt/personalijos/butkus-butkevicius-juozas/.
