Krėvos pilis

Almos Bačiulienės nuotrauka

Krėvos pilis yra viena ankstyviausių Lietuvos pilių. Medinė Krėvos pilis galėjo stovėti jau XII a.. XIII a. II pusėje ji buvo medinė, o Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laikais, manoma, pastatyta aptvarinė (gardinio tipo) su dviem bokštais ir dvejais vartais mūrinė pilis. Pilis statyta lomoje, dviejų nedidelių upelių santakoje. Ji buvo netaisyklingo keturkampio plano, kaip uždaras gynybinis ir gyvenamasis kompleksas.

Pilies sienos mūrytos iš lauko akmenų ir plytų. Išliko 8 m aukščio sienos, tačiau manoma, kad jos buvo 10–12 m aukščio, 85 x 108,5 x 71,6 x 97,2 m ilgio ir 2,5-2,8 m pločio. Pilies bokštai buvo keturkampiai – pietryčių kampe buvo mažasis, šiaurės vakaruose – didysis. Didysis 4 aukštų bokštas (19 x 19 m dydžio) mūrytas kartu su sienomis išorinėje aptvaro pusėje. Jis buvo skirtas flanginei gynybai. Jame gyveno kunigaikštis, o rūsiuose buvo kalėjimas. Bokšto sienas skaidė šaudymo angos, maži langeliai ir dideli gyvenamųjų patalpų smailiaarkiai langai su profiliuotų plytų apvadais. Antrasis bokštas buvo vidiniame aptvaro kampe. Šiaurinėje sienoje buvo vartai, kuriuos ginta iš šiaurės vakarų flanginio bokšto. Kiti smailėjantys arkiniai vartai buvo vakarų sienoje. Pilies aptvaro sienų viršuje buvo siauros šaudymo angos. Aptvaro viduje buvo statyti mediniai pastatai.

1338–1345 m. pilį valdė Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas. Po Algirdo mirties Krėvą paveldėjo Jogaila. 1397–1391 m. pilį valdė Jogailos brolis Vygantas (Vygandas, Vyguntas), o 1392 m. ji atiteko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui. 1382 m. pilyje neaiškiomis aplinkybėmis žuvo Jogailos dėdė kunigaikštis Kęstutis, joje buvo kalinamas Kęstučio sūnus Vytautas, kuris pabėgo. 1385 m. čia buvo pasirašyta Krėvos sutartis, kurioje buvo numatytas visos Lietuvos krikštas ir glaudesni LDK santykiai su Lenkijos Karalyste. 1433 m. rugpjūtį pilį nuniokojo Švitrigailos šalininkų kariuomenė. 1503–1506 m. ją puolė Krymo totoriai, o 1519 m. ją buvo užėmusi Maskvos kariuomenė.

XIX a. pr. pilis buvo apleista. 1893 m. ją tyrinėjo F. Pokrovskis. Ji buvo sugriauta per Pirmąjį pasaulinį karą. 1929–1930 m. pilies griuvėsiai buvo konservuoti. 2018 m. pradėti pilies restauravimo ir konservavimo darbai.

Parengta pagal: Lietuvos istorija: enciklopedinis žinynas, I tomas (A-K), sud. Eugenijus Manelis, Antanas Račis (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011);

VADOVAS po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sud. A. Paliušytė, I. Vaišvilaitė (Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012).

Baltarusija
Krėva (Krevas)
nekilnojamasis kultūros paveldas
nematerialus kultūros paveldas
architektūra
atmintinos vietos
1150-1200
1200-1250
1250-1300
1300-1350
1350-1400
1400-1450
1450-1500
1500-1550
5.1.1. atpažinimo kriterijus
5.1.2. atpažinimo kriterijus
5.2.3. atpažinimo kriterijus
4.1.2. atpažinimo principas
4.2.2. atpažinimo principas
Algirdas (1296–1377)
Jogaila (1348–1434)
Kęstutis (apie 1297–1382)
Švitrigaila (apie 1370–1452)
Vygantas (Vygandas / Vyguntas) (? – 1392)
Iki 1338 m.