Vietovė įsikūrusi prie seno Vilniaus–Zaslavlio kelio ir Krevos upelio, Beržuonos intako.
Manoma, kad XII a. Krėvoje jau galėjusi stovėti medinė pilis, o XIV a. pradžioje jos vietoje pastatyta mūrinė. Didysis kunigaikštis Gediminas Krėvą paskyręs valdyti sūnui Algirdui, o šis apie 1338 m. pastatydinęs naują pilį. Po Algirdo mirties Krėvą paveldėjo jo sūnus Jogaila. 1382 m. viename iš šios pilies kambarių paslaptingai žuvo Jogailos dėdė – Vytauto tėvas – kunigaikštis Kęstutis. Šioje pilyje buvo kalinamas ir Vytautas.
1385 m. rugpjūčio 14 d. čia buvo pasirašyta Krėvos sutartis, kuria numatytas Jogailos ir visos Lietuvos krikštas, Jogailos vedybos su Jadvyga ir glaudesni Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės santykiai su Lenkijos Karalyste.
1433 m. pilis buvo nusiaubta Švitrigailos, XVI a. pradžioje puldinėta totorių ir rusų. 1564 m. Žygimantas Augustas Krėvą padovanojo iš Maskvos į Lietuvą atbėgusiam kunigaikščiui Andrejui Kurbskiui.
Iki šių dienų tebėra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščių pilies liekanos. Iš lauko akmenų ir plytų mūrytos sienos siekė 10-12 m aukštį, o keturkampiai bokštai – apie 19 metrų.
Račiūnaitė, Tojana, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė ir Irena Vaišvilaitė, Vilnius, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012
