Krėva

Vietovė įsikūrusi prie seno Vilniaus–Zaslavlio kelio ir Krevos upelio, Beržuonos intako.

Manoma, kad XII a. Krėvoje jau galėjusi stovėti medinė pilis, o XVI a. pradžioje jos vietoje pastatyta mūrinė. Didysis kunigaikštis Gediminas Krėvą paskyręs valdyti sūnui Algirdui, o šis apie 1338 m. pastatydinęs naują pilį. Po Algirdo mirties Krėvą paveldėjo jo sūnus Jogaila. 1382 m. viename iš šios pilies kambarių paslaptingai žuvo Jogailos dėdė (Vytauto tėvas) kunigaikštis Kęstutis. Šioje pilyje buvo kalinamas ir Vytautas.

1385 m. rugpjūčio 14 d. čia buvo pasirašyta Krėvos sutartis, kuria numatytas Jogailos ir visos Lietuvos krikštas, Jogailos vedybos su Jadvyga ir glaudesni Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės santykiai su Lenkijos Karalyste.

1433 m. pilis buvo nusiaubta Švitrigailos, XVI a. pradžioje puldinėta totorių ir rusų. 1564 m. Žygimantas Augustas Krėvą padovanojo iš Maskvos į Lietuvą atbėgusiam kunigaikščiui Andrejui Kurbskiui.

Iki šių dienų tebėra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščių pilies liekanos.

Parengta pagal: VADOVAS po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sud. A. Paliušytė, I. Vaišvilaitė (Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012).

Baltarusija
Krėva (Krevas)
nekilnojamasis kultūros paveldas
vietovės
1100-1150
1150-1200
1200-1250
1250-1300
1300-1350
1350-1400
1400-1450
1450-1500
1500-1550
1550-1600
5.1.1. atpažinimo kriterijus
5.1.2. atpažinimo kriterijus
4.1.1. atpažinimo principas
4.1.2. atpažinimo principas
Algirdas (1296–1377)
Gediminas (apie 1275–1341)
Jogaila (1348–1434)
Kęstutis (apie 1297–1382)
Švitrigaila (apie 1370–1452)
Vytautas Didysis (apie 1350–1430)
Žygimantas Augustas (1520–1572)