Korecis

Kategorija: Vietovės

Susijusios asmenybės: Liubartas, Teodoras Ostrogiškis, Aleksandras Patrikaitis, Bogušas Koreckis

Susiję laikotarpiai: 14 a., 15 a., 16 a., 17 a., 18 a., 19 a.

Reikšmė Lietuvai: Vietovė susijusi su Gediminaičiais, išlikę LDK didikų funduotų pastatų

Korecis (Корець, Korets’) – miestas buvusioje Voluinės vaivadijoje, pirmą kartą minimas 1150 m. Su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susijusi ankstyvoji vietovės istorija. 1340 m. Korecis atiteko naujam Voluinės šeimininkui Gedimino sūnui Liubartui. 1386 m. Jogaila Korecį padovanojo Teodorui Ostrogiškiui. Apie 1407 m. Vytautas vietovę paskyrė Narimanto Gediminaičio anūkui Aleksandrui Patrikaičiui, kuris davė pradžią kunigaikščių Koreckių giminei. Vėliau miestas atiteko Zaslavskiams, Sanguškoms, Čartoriskiams.

Pirmoji medinė Korecio pilis suręsta dar XIV a. antroje pusėje, Liubarto laikais. 1550 m. Bogušas Koreckis pastatė bastioninę pilį. Pilį nuo sausumos skyrė gilus griovys užpildytas Korčyko upės vandeniu. Į pilį buvo patenkama galingu tiltu. XVII-XVIII a. pilis esmingai perstatyta. Paskutinį kartą ją perstatė Čartoriskiai XVIII a. aštuntame dešimtmetyje. Pilis buvo perstatyta į barokinę rezidenciją. Išliko keturių arkų tiltas jungęs pilį ir rūmus su miesteliu – vienas seniausių tiltų Ukrainoje.

Korecyje taip pat yra Koreckių funduotas pranciškonų vienuolynas ir Šv. Trejybės bažnyčia (1620),  Šv. Antano bažnyčia, Čartoriskių funduota Šv. Mikalojaus cerkvė (1834) – Čartoriskiai specialiai pastatė naują cerkvę, kad katalikų parapijinė būtų palikta tikintiesiems.

 

Vitkauskaitė, Dalia, Lietuvos paveldo Ukrainoje inventorinis sąrašas, 2008

Paliušytė, Aistė, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė ir Irena Vaišvilaitė, Vilnius, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012

+
Slapukų nustatymai
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.