Susijusios asmenybės: Švitrigaila, Mykolas Čartoriskis, Teodoras Čartoriskis
Susiję laikotarpiai: 15 a., 16 a., 17 a.
Reikšmė Lietuvai: Gediminaičių kilmės LDK didikų giminės Čartoriskių viena iš pagrindinių rezidencijų.
1446 m. Švitrigaila Klevanę (Клевань, Klevan’) suteikė kunigaikščiams Čartoriskiams už palaikymą kovose dėl Voluinės. Klevanė tapo Čartoriskių (Konstantino Algirdaičio palikuonys ) jaunesniosios giminės šakos pagrindine rezidencija. Miestas šeimai priklausė iki pat XIX a. II pusės.
Klevanėje išlikę 1475 – 1561 m. statytos pilies griuvėsiai. Pilį XV a. II p. statė Mykolas Čartoriskis ir jo sūnus, Lucko seniūnas kunigaikštis Teodoras (Fiodoras) Čartoriskis. Ji tapo viena stipriausių Voluinės tvirtovių. Netaisyklingo kvadrato plano mūrinė pilis buvo su dviem penkiakampiais bokštais. Abu bokštai gan gerai išliko, ypač rytinis. Jų sienos kai kuriose vietose siekė 3,8 metrų storio. Pagrindinę gynybinę funkciją atliko vakarinis bastionas. Per gilų griovį buvo pastatytas keturių arkų tiltas. Įdomu, kad tiltą puošė freskos, kurių liekanos išliko iki XX a. pradžios. taip pat išliko trys pilies sparnai (iš keturių) ir tiltas.
1632 m. pilį Čartoriskiai atidavė jėzuitams, kurie čia įkūrė savo kolegiją. Po 1773 m. (panaikinus jėzuitų ordiną) pilis ilgą laiką nenaudota, kol kunigaikštis Konstantinas Čartoriskis nusprendė čia įsteigti gimnaziją ir 1817 m. pilį perstatė. Rytinė siena buvo nugriauta, jos vietoje pastatyti du fligeliai, kuriuose veikė mokykla. XIX a. 8 dešimtmetyje Aleksandras Čartoriskis pardavė pilį Rusijos valdžiai, čia veikė dvasinė seminarija.
Vitkauskaitė, Dalia, Lietuvos paveldo Ukrainoje inventorinis sąrašas, 2008
