Kleckas

Klecko istorija mena ankstyvuosius amžius: čia gyventa baltų genčių, X—XII a. Kleckas buvo dregovičių genties sostinė ir pilis, 1127 m. šaltiniuose minimas kaip kunigaikštystės centras. Nuo XIV a. pirmosios pusės priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1401 m. Vytautas Didysis Klecką skyrė valdyti savo broliui Žygimantui Kęstutaičui. XVI a. pradžioje miestą ir jo apylinkes siaubė totoriai. 1506 m. rugpjūčio 5-ąją, Marijos Snieginės dieną, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės maršalka Mykolas Glinskis prie Klecko pasiekė įspūdingą pergalę prieš totorius — sutriuškino tris kart didesnę priešų kariuomenę. Šiam laimėjimui atminti Mikalojus Radvila Juodasis Vilniaus priemiestyje fundavo bažnyčią, skirtą Marijai Snieginei ir Lietuvos globėjui šv. Jurgiui.

Nuo XV a. Kleckas buvo valdančiosios dinastijos nuosavybė. 1551 m. Žygimantas Augustas jį padovanojo Mikalojui Radvilai Juodajam. Nuo tada Radvilos Klecką valdė apie 400 metų. 1652 m. jam suteiktos miesto savivaldos teisės ir herbas. Kleckas buvo gana didelis miestas su pilių kompleksu ir gynybine sistema bei bažnyčiomis. Aukštutinės pilies vietą šiandien žymi gerai išsilaikęs piliakalnis (XI—XVII a.). XVII a. viduryje miestą nusiaubė ir sudegino Maskvos kariuomenė, per Šiaurės karą (1706 m.) Klecką sudegino švedai.

Pirmoji katalikų Švč. Trejybės bažnyčia Klecke pastatyta 1450 m. Mikalojus Radvila Juodasis tapęs evangeliku reformatu, ją perdavė protestantams. XVI a. pabaigoje jo sūnus Stanislovas grąžino ją katalikams. Radvilų iniciatyva, Klecke įsikūrusiai ydų bendruomenei, buvo pastatyta ir Didžioji sinagoga (1796 m.) su Radvilų herbais frontone.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis maršalka Stanislovas Kazimieras Radvila 1683—1684 m. fundavo dominikonų vienuolyną ir pastatydino jiems naują mūrinę Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią. 1784 —1810 m. už bažnyčios pastatytas dviaukštis mūrinis vienuolynas, kur 1795 m. veikė bajorų mokykla. XIX a. vienuolynas uždarytas, bažnyčia paversta cerkve. Sovietmečiu, XX a. 7-ajame dešimtmetyje, uždaryta ir cerkvė, 1994 m. grąžinta stačiatikių bendruomenei. Buvusiame vienuolyne dabar gyvenamasis namas.

Parengta pagal: VADOVAS po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sud. A. Paliušytė, I. Vaišvilaitė, (Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012).

Baltarusija
Kleckas
nekilnojamasis kultūros paveldas
vietovės
1000-1050
1050-1100
1100-1150
1150-1200
1200-1250
1250-1300
1300-1350
1350-1400
1400-1450
1450-1500
1500-1550
1550-1600
1600-1650
1650-1700
1700-1750
1750-1800
1800-1850
1850-1900
1900-1950
1950-2000
900-950
950-1000
5.1.1. atpažinimo kriterijus
5.1.2. atpažinimo kriterijus
4.1.1. atpažinimo principas
4.1.2. atpažinimo principas
Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565)
Mykolas Glinskis (1470–1534)
Radvilos
Stanislovas Kazimieras Radvila (1648–1690)
Vytautas Didysis (apie 1350–1430)
Žygimantas Augustas (1520–1572)
Žygimantas Kęstutaitis (~1365 m. – 1440 m.)