Kazimiero Jogailaičio sarkofagas Vavelio katedroje

Kazimieras Jogailaitis 1427 m. (Krokuvoje) – 1492 m. (Gardine) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1440–92 m.), Lenkijos karalius Kazimieras IV Jogailaitis (lenk. Kazimierz IV Jagiellończyk; 1447–92). Iš Jogailaičių. Jogailos ir jo ketvirtosios žmonos Sofijos Alšėniškės sūnus. Nužudžius didįjį kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį (1440 m.) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai prieš Lenkijos ponų norą paskelbė trylikametį Kazimierą Jogailaitį Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Kol Kazimieras Jogailaitis buvo nepilnametis, Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę valdė Ponų Taryba.

1444 m. ties Varna (Bulgarija) mūšyje su turkais žuvus Kazimiero vyresniajam broliui Lenkijos karaliui Vladislovui Varniečiui, Lenkijos ponai, norėdami atnaujinti asmeninę uniją su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, pasiūlė Kazimierui Lenkijos karaliaus sostą. Jis pasiūlymą priėmė tik lygiateisių valstybių sąjungos (asmeninės unijos) sąlygomis, nes to reikalavo Lietuvos didikai.

1447 m. Kazimiero privilegija buvo pirmoji, kurioje įrašyti didžiojo kunigaikščio įsipareigojimai nemažinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos, į valstybės tarnybą skirti tik vietos bajorus. Bajorų svarbiausia prievolė valstybei pasidarė karo tarnyba. 1468 m. Kazimieras Jogailaitis patvirtino vadinamąjį Kazimiero teisyną – pirmąjį bandymą kodifikuoti Lietuvos teisę. Tarnybinių bajorų teises sulyginus su visų bajorų teisėmis XV a. pabaigoje susidarė bajorų luomas, kurio valią Kazimieras Jogailaitis vykdė.

Kazimieras nepakankamai rūpinosi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės interesais – retai būdavo Lietuvoje, stengėsi, kad Jogailaičių dinastijai atitektų Čekijos ir Vengrijos sostai, todėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai norėjo turėti savo valdovą ir bandė jį nuversti. Jam valdant Lietuvoje labai padidėjo Ponų Tarybos įtaka. Nors seimuose lenkų ponai siūlė panaikinti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, bet ji išsaugojo savo savarankiškumą.

Kazimieras Jogailaitis iš popiežiaus gavo privilegiją vyskupus skirti pats, be kapitulų ir popiežiaus nuomonės. Skatindamas Lenkijos bajorus kariauti su Vokiečių ordinu, patvirtino bajorų teisę rinktis į apskrities seimelius svarstyti valstybės reikalų.

Lietuvos valstybė Kazimiero valdymo metais žymiai susilpnėjo. 1484 m. Lietuva prarado Juodosios jūros pakrantę. Kur kas labiau sumenkėjo Lietuvos įtaka kaimyninėms šalims. Kazimiero valdymo metais Lietuvos valstybė susilpnėjo ir iš vidaus. Valstybės žemės buvo masiškai dalijamos Lietuvos ponams, į kurių nuosavybę perėjo didžioji valstybės dalis. Ponų taryba tapo realia valdžia Lietuvoje.

Su žmona Elžbieta Habsburgaite (Šventosios Romos imperijos imperatoriaus, Vokietijos, Čekijos ir Vengrijos karaliaus Albrechto II dukra) turėjo 6 sūnus: Vladislovą II Jogailaitį, Kazimierą (būsimą šventąjį), Joną Albrechtą, Aleksandrą, Žygimantą Senąjį ir Frydrichą ir 7 dukteris: Jadvygą, Sofiją Kazimieraitę, Elžbietą, kitą Elžbietą, Oną, arba Aną, Barborą ir dar vieną Elžbietą. Manoma, buvo paskutinis Lietuvos didysis kunigaikštis, mokėjęs lietuviškai.

Kazimieras Jogailaitis palaidotas Krokuvoje, Vavelio katedroje.

Baranauskas Tomas, https://www.aidas.lt/lt/istorija/article/28704-2022-11-19-ilgas-kazimiero-jogailaicio-valdymas

Gudavičius Edvardas, Matulevičius Algirdas, https://www.vle.lt/straipsnis/kazimieras-jogailaitis/