Kaukaze lankėsi pasaulinio garso lietuvių dailininkas bei kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911). XIX amžiuje tarp intelektualų buvo populiaru vykti į Kaukazą gydytis tuomet dažnų plaučių ar kitų ligų. Taip 1905 metais, pakviestas mecenatės ir šeimos bičiulės Bronislavos Volmanienės, į Kaukazą atvyko ir M.K. Čiurlionis. Čia jis ne tik gydėsi, bet ir tyrinėjo aplinką, kopė į Kazbeko kalną, tapė, fotografavo. M.K. Čiurlionio įspūdžiai vaizdžiai aprašyti jo laiškuose artimiesiems. M. K. Čiurlionis, sujaudintas Kaukazo kalnų įspūdžio, kurį patyrė keliaudamas Tereko pakrantėmis ir kopdamas į Kazbeką, rašo broliui: „tas kelias, kaip sapnas, visą gyvenimą liks atmintyje“. Paveiksluose Kaukazo kalnų motyvas išnyra M.K. Čiurlionio 1907 metų cikle „Zodiako ženklai” – paveiksluose „Šaulys” ir „Saulė eina Avino ženklu”.
Daug lietuvių Gruzijoje atsidūrė kaip carinių represijų aukos, ypač po nesėkmingo 1830-1831 metų sukilimo. Tarp sukilimo dalyvių buvo ir talentingas geografas, geodezininkas, Vilniaus universiteto auklėtinis Juozapas Chodzka (Józef Chodźko) (1800-1881). 1840 metais J.Chodzka atvyko į Tbilisį, vadovavo Kaukazo žemių matavimo komitetui, o vėliau leidosi į 14 metų trukusią kelionę po Kaukazo kalnus. J.Chodzkos dėka atliktas milžiniškas darbas: tiksliai nustatyta 1386 taškų (viršukalnių) geografinė padėtis ir aukštis virš jūros lygio – vadinamoji Užkaukazės trianguliacija. Tai buvo pirmasis išsamus geodezinis ir geografinis Kaukazo tyrimas, kurio pagrindu sudarytas detalus Kaukazo žemėlapis.
