Kaukėnai (vok. 1785 Kaukehnen, vėliau Kaukehmen, nuo 1938 Kuckerneese; rus. Jasnoje), bažnytkaimis Pakalnės apskrityje, 24 km į šiaurės vakarus nuo Tilžės. Kaukėnai ilgai gyvavo saloje tarp Rusnės, Gilijos ir Kaukės (buvusios Normedia protakos) upių. Kaukėnų parapija buvo ištisai lietuvininkų apgyventa. Tą liudija ir visi jos kaimų ir vienkiemių pavadinimai: Algaviškiai, Bagdonai, Baltrušaičiai, Baltruškiemis, Baubliai, Būdviečiai, Giniškiai, Karceviškiai, Kaukėnai, Kliokiai, Lysaičiai, Mocviečiai, Nausėdai, Pūstučiai, Ragingė, Reatiškiai, Sausininkai, Skėriai, Skiepai, Skaldai, Skulbetvariai, Šiaudžiai (sujungti su Skaldais), Trumpaičiai, Usainiai, Varskiliai, Vyciškiai. lš 26 vietovardžių 22 yra lietuviškos pavardinės, 3 – vandenvardžių ir 1 – neaiškios kilmės. Valsčiuje 1736 administracinių sąrašų duomenimis, 29 gyvenvietėse vien tik lietuviai gyveno, bet jau 1905 bažnyčios statistikos duomenimis, iš 3665 gyventojų beliko 318, arba 9%, lietuvių. Kylant krašto gerovei Kaukėnų centras XIX ir XX a. sandūroje buvo ištisai užstatytas 2–4 aukštų puošniais mūriniais namais. Bažnyčios aukštą bokštą iš toli matydavo Nemuno deltos lygumų gyventojai. Turgaus aikštę ir bažnyčios šventorių supo vingiuotos gatvelės, nedideli tankiai užstatyti kvartalai.
1549–1583 m. lietuvių kunigu čia tarnavo vienas iš lietuvių raštijos pradininkų Aleksandras Raduinionis (Rodūnonis), kilęs, kaip spėjama, iš Rodūnios dab. Baltarusijoje. Nuo 1783 m. iki mirties 1824 m. čia gyveno lietuvių kultūros puoselėtojas, Kaukėnų klebonas Kristijonas Dovydas Vitikas. Jis rinko dainas Liudviko Rėzos leidiniui „Dainos“. 1784–1791 m. K. D. Vitikas buvo priglaudęs giminių iš Rasytės atsiųstą našlaitį Liudviką Rėzą, būsimąjį lietuvių kultūros veikėją ir mokė jį lotynų kalbos.
Kaukėnų spaustuvės leido lietuvių knygas Mažajai Lietuvai: J. H. Lėmano (veikė 1872–1889 m., išleido 10 knygų) ir R. Vyskės (veikė 1868–1872 m., išleido 3 knygas), 1861–1862 m. ėjo laikraštis „Kaukehmer Wochenbote fuer die Litauische Niederung“.
Kaukėnų vyskupas Denukaitis 1902 m. Rytprūsių provincijos sinode ryžtingai pasisakė prieš lietuvių kalbos draudimą bažnyčiose.
1912 Lietuvių rinkimo draugija Tilžės ir Lankos apskrities kandidatu į landtagą iškėlė Kaukėnų ūkininką Mikelį Reidį. Viename atsišaukime rašoma: „Lietuviams Tilžės bei Pakalnės valsčių! Broliai lietuviai <…> Pereitus metus mes buvome po apykunyste vokiškų konservatyvų <…> Sulaukėm apribavimų mūsų brangiosios kalbos laisvės. Sulaukėm taip pat didesnę mokesčių naštą. Ar norim ir toliaus vokiškai konservatyvų partijai vergauti? Tegul <…> duoda savo balsus visi piniguočiai, didpirkliai, fabrikantai <…> ponui dvarininkui Roppui <…> Rinkim sau užtarėją <…> mūsų brolį Mikelį Reidį iš Kaukėnų. Mūsų kandidatas žino <…> kas ūkininkui, amatininkui ir darbininkui iškadinga…“
Sovietmečiu Kaukėnai labai nukentėjo. Sunaikinti buvę paminklai kapinėse. Įrengiant apsauginį pylimą nuo potvynių, nukastos didelės Kaukėnų kapinės, mirusiųjų palaikai ir paminklai suversti į pylimus kaip statybinė medžiaga. Neprižiūrimi baigia sugriūti dideli puošnūs pastatai Kaukėnų centre.
Pėteraitis Vilius, Purvinas Martynas, https://www.mle.lt/straipsniai/kaukenai
Šilas Vytautas, Sambora Henrikas, Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje, Vilnius, Mintis, 1990
