Ant Kaukaro piliakalnio stovėjusią pilį 1276 m. užėmė kryžiuočiai. Taip buvo pradėta užkariauti Skaluva. Pasakojama, kad pilyje gyveno kunigaikštis Kaukaras su dukra Eisule. Apie 1840 m. Eisuliuose lankėsi etnografas E. Gizevijus ir užrašė kelis padavimus:
Gražiai ir jaunai Kaukaro kunigaikštytei piršęsis tolimo krašto kunigaikštis. Pirmiausia jis nusiuntęs per pasiuntinius merginos tėvui dovanų keturis puikius žirgus. Paskui ketinęs atvykti pats. Tačiau vienas nedoras pasiuntinys žirgus pakeitęs paprastais kuinais. Užsirūstinęs Kaukaro pilies valdovas ir išprašęs pasiuntinį su tokia dovana lauk. Supykęs tolimo krašto kunigaikštis ir su kariuomene atvykęs keršyti už įžeidimą. Ant pilies mūrų juos sutikusi gražioji kunigaikštytė ir pažadėjusi meiliai priimti tuos, kurie be ginklų įeis į pilį. Dauguma jaunų karių apsidžiaugę ir sugarmėję į ją. Įsižeidusiam kunigaikščiui belikę taikiai derėtis. Tuomet ir paaiškėjęs pasiuntinio nedorumas. Jaunieji viens kitam patikę, netrukus įvyko linksmos vestuvės. Į jas buvusi pakviesta visa kariuomenė.
Šilas Vytautas, Sambora Henrikas, Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje, Vilnius, Mintis, 1990
