Karaliaučiaus katedra Knypavos saloje pradėta statyti 1330 m., o jos įrengimo darbai tęsėsi iki pat 1380 m. Tai didžiulis trijų navų pastatas: 88,5 m ilgio, 29 m aukščio raudonų plytų trinavis halės tipo statinys, vakarų pusėje turėjęs kiek neįprastą Vokiečių ordino valstybės statybos praktikai dvibokštį frontoną. Katedra imponavo savo griežtu architektūriniu piešiniu – simetriškomis eilėmis išdėstytais arkiniais langais, nišomis, į priekį patrauktais masyviais kontraforsais. Po 1544 m. gaisro atstatytas dešinysis frontono bokštas (aukštis 57 m) įgijo dar dvylikabriaunį antstatą, kuriame vėliau buvo įkomponuotas laikrodis.
Šis statinys ne kartą pertvarkytas (ypač XIX a.), tačiau senoji išvaizda išsaugota. Lankytojus stebino didžiulė katedros vidaus erdvė, puošnios skliautuotos navų lubos, jas laikiusios masyvios, bet grakščios kolonos. Dėmesį patraukdavo ir didelis, 1520 m. data pažymėtas krucifiksas, išmoningų meistrų 1589 m. įrengta smiltainio plokščių sakykla, medžio raižiniais puoštas barokinis altorius.
1544 m. bažnyčios įstatyme rašyta: „kaip Karaliaučiuje nuo seno atskiras dvasiškis išlaikomas, taip ir kituose miestuose bei miesteliuose lietuviams turi būti paskirtas specialus dvasiškis. Tik tuose bažnytkaimiuose ir kaimuose, kurie yra neturtingi, galima apsieiti su vertėjais“.
Ilgainiui ši šventovė tapo garsiausių Vokiečių ordino ir Prūsijos kunigaikštystės valdovų panteonu – čia laidoti Vokiečių ordino didieji magistrai, maršalai, vyskupai, kultūros veikėjai. Tarp jų – kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis, vienas lietuvių raštijos pradininkų, Karaliaučiaus universiteto profesorius Stanislovas Rapolionis, Prūsijos hercogystės generalgubernatorius, lietuvių didikas Boguslavas Radvila. Kapavietės pažymėtos meniškomis epitafijomis. Prie šiaurinės katedros sienos yra Imanuelio Kanto mauzoliejus.
Pietiniame katedros bokšte buvo saugoma katedros biblioteka.
Karaliaučiaus Katedros liekanos niokotos sovietmečiu. Po 1991 m. Vokietija finansavo didžiulius katedros restauravimo darbus. Dabar atkuriamas senasis jos pavidalas.
Juška Albertas, https://www.mle.lt/straipsniai/karaliauciaus-katedra
Šilas Vytautas, Sambora Henrikas, Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje, Vilnius, Mintis, 1990
