Karaliaučiaus katedra, katedros biblioteka

Nuotrauka iš https://pl.wikipedia.org/wiki/Katedra_Matki_Bo%C5%BCej_i_%C5%9Bw._Wojciecha_w_Kaliningradzie#/media/Plik:%D0%9A%D1%91%D0%BD%D0%B8%D0%B3%D1%81%D0%B1%D0%B5%D1%80%D0%B3%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9_%D0%9A%D0%B0%D1%84%D0%B5%D0%B4%D1%80%D0%B0%D0%BB%D1%8C%D0%BD%D1%8B%D0%B9_%D1%81%D0%BE%D0%B1%D0%BE%D1%80_%D0%9A%D0%B0%D0%BB%D0%B8%D0%BD%D0%B8%D0%BD%D0%B3%D1%80%D0%B0%D0%B4..jpg, CC BY-SA 4.0

 

Karaliaučiaus katedra Knypavos saloje pradėta statyti 1297 m., baigta 1333 m. Po gaisro 1544 m. dešinysis bokštas buvo atstatytas su dvylikabriauniu antstatu. Katedros vidus buvo labai turtingas, išliko įvairių amžių puošybos detalių. Tai didžiulis trijų navų pastatas. Centrinė nava buvo suskaidyta žvaigždiniais skliautais, altorius barokinis, sienas puošė vertingi paveikslai. Šoninės choro sienos 1385 m. buvo dekoruotos freskomis. Katedroje gausu antkapinių stelų su epitafijomis. Nuo kunigaikščio Albrechto laikų prie centrinio įėjimo įrengtas panteonas. Čia 1572 m. buvo palaidotas ir pats kunigaikštis. 1545 m. čia buvo palaidotas vienas iš lietuvių raštijos pradininkų Stanislovas Rapolionis, o 1669 m. čia palaidotas Boguslavas Radvila. Prie šiaurinės katedros sienos yra I. Kanto mauzoliejus.

1544 m. bažnyčios įstatyme rašyta: „kaip Karaliaučiuje nuo seno atskiras dvasiškis išlaikomas, taip ir kituose miestuose bei miesteliuose lietuviams turi būti paskirtas specialus dvasiškis. Tik tuose bažnytkaimiuose ir kaimuose, kurie yra neturtingi, galima apsieiti su vertėjais“.

Pietiniame Knypavos katedros bokšte buvo saugoma katedros biblioteka (šiauriniame — Valenrodų dinastijai priklausiusi biblioteka, kuriai pradžią davė Martin Von Wallenrod (1570–1632), ėjęs Balgos ir Tepliuvos amtmono pareigas. 1673  m. Valenrodų biblioteka buvo leista viešai naudotis. Daugiausia joje skaitė universiteto dėstytojai ir studentai. Fonduose buvo daug knygų ir rankraščių iš Prūsijos ir Pabaltijo kraštų tautų istorijos. 1909 m. Valenrodų bibliotekos fondai atiteko universiteto bibliotekai. Į ją perkelti visi rankraščiai ir dar 7000 tomų, o 3500 tomų palikta bokšte muziejaus ekspozicijai.

Universiteto bibliotekos užuomazgų būta jau 1547 m. universiteto pirmtake — partikuliare. 1569 m. kartu su universiteto studentų bendrabučiu įkurta biblioteka, nuo 1724 m. ja buvo pradėta viešai naudotis. Ji buvo daug skurdesnė už Vilniaus universiteto biblioteką (1789 m. turėjo 7500 tomų, o 1773 m. Vilniaus — 11 000 tomų). Iki XVIII a. liet. knygų bibliotekoje beveik nebuvo. Jų atsirado vėliau. Knygos buvo labai retos, sukaupta unikalių inkunabulų. Bibliotekoje yra skaitę J. Pliateris ir S. Stanevičius, Maironis ir daug kitų kultūros veikėjų.

1743 m. pilyje įsikūrė Karaliaučiaus karališkoji vokiečių draugija (įkurta 1741 m.). Draugija daugiausia veikė filologijos ir istorijos baruose, ypač domėjosi prūsistika ir lituanistika. 1790—1798  m. leido mėnesinį mokslo žurnalą „Preussisches Archiv“, įkūrė turtingą istorijos muziejų. Iki Lietuvių literatūros draugijos įsteigimo (1879 m. Tilžėje) tai buvo svarbiausias lituanistinių tyrinėjimų centras.

1844 m. prof. E. H. Hageno iniciatyva prie Karaliaučiaus universiteto įkurta draugija „Prūsija“ („Prussia“) Mažosios Lietu-
vos ir Prūsijos praeičiai tirti. Ji leido leidinius, turėjo periodinį žurnalą „Altpreussische Monatsschrift“ (išėjo 59 tomai) ir muziejų. Buvo sukauptos didelės archeologijos ir etnografijos vertybių kolekcijos, iš kurių buvo įkurtas „Prūsijos“ muziejus (pilyje). 1891—1919 m. Draugijai vadovavo A. Becenbergeris. Draugijos muziejus buvo turtingiausias visoje Vokietijoje. Jame per karą buvo eksponuojamas garsusis Gintaro kambarys. „Prūsijos“ muziejaus fondus buvo daug su Lietuva susijusių senų dokumentų, knygų, laiškų iš Karaliaučiaus pilies archyvo.

Apie 1930 m. Karaliačiaus archyvuose medžiagos savo romanui „Kryžkelės“ ieškojo rašytojas Antanas Vienuolis. 1934 m. sausio mėn. duomenis apie L. Rėzą čia rinko lietuvių kultūros veikėjas, studijų apie L. Rėzą autorius Juozas Eretas.

Parengta pagal: Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje (Vilnius: „Mintis“, 1990).

Karaliaučiaus sritis
Kaliningradas
Teofilis Spynauskas
nekilnojamasis kultūros paveldas
archeologija
atmintinos vietos
1550-1600
1650-1700
5.1.2. atpažinimo kriterijus
4.1.5. atpažinimo principas
Teofilis Spynauskas
Boguslavas Radvila (1620–1669)
Juozas Eretas (1896–1984)
Jurgis I Konstantinas Pliateris (Plioteris) (1810–1836)
Maironis (1862–1932)
Simonas Stanevičius (1799–1848)
Stanislovas Rapolionis (1485–1545)