Kamojai minimi nuo 16 a. pradžios. 1603—1606 m. čia pastatyta Jono Rudaminos-Dusetiškio funduota gotikinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, išsiskirianti gynybinei architektūrai būdingomis formomis. XVII a. antroje pusėje po gaisro bažnyčia perstatyta, o 1778 m. Vainų ir Kozelų lėšomis dar primūryta koplyčia su kripta. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia uždaryta, vėliau grąžinta tikintiesiems.
Praeityje Kamojys priklausė lietuvių etninėms žemėms. XIX a. viduryje ties Kamojais ėjo lietuvių ir baltarusių kalbinė riba, kalbėta mišriai. Iki Antrojo pasaulinio karo apylinkėje lietuvių kalbą mokėjo 300–500 žmonių. 1942 m. lietuviais užsirašė 10% valsčiaus gyventojų. 1942–1944 m. Kamojų valsčiuje įsteigta 12 lietuviškų pradinių mokyklų. 1993 m. mokančių lietuvių kalbą Kamojų apylinkėje buvo apie 10 gyventojų.
Liškevičienė, Jolita, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė ir Irena Vaišvilaitė, Vilnius, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012
https://www.vle.lt/straipsnis/kamojys/
