Kaimė

Metai: 1261 m.
Kategorija: Vietovės

Kaimė (vok. Caymen, Caymendorf) – sena gyvenvietė tarp Karaliaučiaus ir Labguvos, 12 km nuo Kuršių marių, netoli kairiojo Dunojaus kranto. 1261 m. minėta kaip Kayme, o 1326 m. – Caymen ir Caym vardais. Tai sena prūsų sembų gyvenvietė, ten buvo jų pilis. Talkinant Čekijos karaliui Pršemislui II Otakarui, tą pilį 1258 m. užėmė Vokiečių ordinas ir 1261 m. pastatydino Kaimėje kitą pilį ir apgyvendino apylinkę sembų naujakuriais. Jų palikimas matyti ir iš Kaimės parapijos kaimų pavadinimų: Kaimė (prūsų caymis – kaimas), Metkaimis (prūsų asmenvardis Mete), Salveičiai < Saloweit (prūsų salowis – lakštingala), Sanseliai (prūsų sansy – žąsis), Šilkaimis < Silikaim (prūsų sylo – šilas), Surgyčiai < Sirgit- (prūsų sirgis – žirgas). Kiti vietovardžiai gali būti prūsų arba lietuvių kilmės: Buteiniai (prūsų asmenvardžiai Butho, lietuvių Buta), Kadagynai (liet. kadagynas, prūsų kadegis), Naudiškiai (prūsų asmenvardis Naudyn, liet. Naudinis), Sitkaimiai (prūsų ir lietuvių Sita, Sitė upė), Vangiai, Vangužiai (liet. vanga – dirva, laukas, prūsų wangus). Vietovardžiai byloja apie parapijos žmonių giminystę ir iš dalies mišrų sembų bei nadruvių (lietuvininkų) gyvenimą.

 

Pėteraitis Vilius, Purvinas Martynas, https://www.mle.lt/straipsniai/kaime

Šilas Vytautas, Sambora Henrikas, Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje, Vilnius, Mintis, 1990