Juliaus Gruževskio kapas

Julius Gruževskis (1808–1865) buvo Kelmės dvarininkas. Raseinių apskrities slapto sukilėlių komiteto dvylika narių, tarp jų Julius Gruževskis, Benediktas Kalinauskas iš Baltmiškio, Juozapas Rimkevičius, Ignas ir Zenonas Stanevičiai 1831 m. kovo 17 d. susirinkę Tytuvėnuose pas sukilėlių komiteto narį Adolfą Pšečiševskį, nutarė sukilimą pradėti rekrūtų pristatymo į Raseinius dieną – kovo 26-ąją ir parašė sukilimo aktą. Kelmės dvaro savininkas Julius Gruževskis vienas pirmųjų Žemaitijoje pradėjo organizuoti sukilėlių dalinius. Jis savo lėšomis sudarė Pirmąjį ulonų pulką, kurio sudėtyje buvo 400 dalgininkų, 100 šaulių ir 50 raitelių.

Jo būriui 1831 m. kovo 26 d. rytą užėmus Raseinius ir sudarius Raseinių apskrities laikinąją valdžią sukilimas prasidėjo visoje Lietuvoje. Julius Gruževskis organizavo partizaninį karą. Jo vadovaujami sukilėliai dengė A. Gelgaudo kariuomenę, kuri traukėsi į Prūsiją. Sukilimui pralaimėjus emigravo į Prancūziją, vėliau gyveno ŠveicarijojeŽenevoje įkūrė laikrodžių gamybos įmonę. Per 1863 m. sukilimą dalyvavo emigrantų politinėje veikloje. Mirė Paryžiuje, savo name Rue de Port-Mahon gatvėje ir buvo palaidotas Monmartro kapinėse.

Šaltiniai: https://lt.wikipedia.org/wiki/Julius_Gru%C5%BEevskis ;

https://fr.wikipedia.org/wiki/Jules_Gru%C5%BCewski .

 

Prancūzija
Paryžius
nekilnojamasis kultūros paveldas
kapai
1850-1900
5.1.3. atpažinimo kriterijus
4.1.5. atpažinimo principas
Julius Gruževskis (1808–1865)
Monmartro kapinės (tiksli vieta nepažymėta)