Litvakų dailė ir Michelio Kikoïne’o darbų kolekcija
Judaizmo meno ir istorijos muziejus (Musée d’art et d’histoire du Judaïsme, 71 Rue de Temple) buvo atidarytas 1998 m. vienuose iš rūmų prabangiame Paryžiaus Marais kvartale. Rūmai Hôtel de Saint-Aignan buvo suprojektuoti architekto Pierre Le Mueto kaip svečių namai ir pastatyti XVII a. viduryje Kardinolui Mazariniui. Šiandien dešimtyje ekspozicinių salių galima susipažinti su Prancūzijos žydų istorija ir išvysti garsių žydų menininkų darbus. Muziejaus kolekciją sudaro daugiau nei 12 000 kūrinių.
Didelis dėmesys muziejuje skirtas litvakų dailininkams, kurių gausi migracija į Paryžių keitė vietinio meno tendencijas ir kūrė kosmopolitišką miestą. 1909–1914 m. į Paryžių atvyko Jacques Lipchitzas, Marcas Chagallas, Pinchus Krémègne’is, Michelis Kikoïne’as, Chaïmas Soutine’as, Emmanuelis Mané-Katzas, Simonas Glatzeris ir kiti. Specialus tarpukario Kaune leisto žydų laikraščio Di jidiše štime korespondentas Paryžiuje rašė, kad „jaunieji žydų menininkai iš mūsų gimtųjų vietų bombardavo Paryžių parodomis. <…> Dabar visi kalba ir stebisi „žydų menu“ ir „žydų menininkais“ (Di jidiše štime, 1925, p. 3).
Apie pokyčius ir stilių įvairovę XX a. pradžios Prancūzijos dailėje byloja Judaizmo meno ir istorijos muziejaus rinkiniai. Išskirtinio žiūrovų dėmesio vertos skulptūros: Lipchitzo amorfiškos figūrinės kompozicijos „Motina ir vaikas“ bei „Pabėgimas“, Ossipo Zadkine’o kubizmo stiliaus „Moteris su vėduokle“, Lasario Segallo poliruotos bronzos abstrakcija „Trys galvos“, Leono Indenbaumo dekoratyvi „Merginos galva“. Ekspoziciją papildo rinktiniai litvakų autorių tapybos darbai: Soutine’o „Laikraščių pardavėja“, Krémègne’io „Sėdinti moteris“ ir „Natiurmortas su figūrėlėmis“, Mané-Katzo „Štetlas“ ir „Etiudas su šventraščiais“. Unikalus vilniečio Lasario Segallo, tapusio vienu žymiausiu Brazilijos ekspresionizmo atstovų, atplukdžiusių į šią šalį modernias Europos meno kryptis, ofortų rinkinys „Vilniaus prisiminimai“.
Ypatingai gausi Michelio Kikoïne’o darbų kolekcija, kurią muziejui padovanojo dailininko dukra Claire Maratier. Kolekciją sudaro arti 80 eksponatų, daugiausia dailininko tapyba, akvarelė ir piešiniai, taip pat jo paletė ir retos nuotraukos. Rečycos kaimelyje šalia Gomelio gimęs Kikoïne’as (1892–1968 Paryžiuje) porą metų mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje. Į Paryžių jis emigravo 1912 m., drauge su bendramoksliu Soutine’u. Spaudžiamas skurdo ir negalėdamas nuomoti geresnių dirbtuvių Kikoïne’as Le Ruche – „Avilyje“ praleido keturiolika metų, nuo 1912 iki 1926. Pirmą kartą savo darbus pristatė 1919 m., o nuo 1926 m. eksponavo kūrybą Prancūzijoje, JAV, Rusijoje, Izraelyje bei kitose šalyse. Jei Soutine’as tapo garsiausiu bei skandalingiausiu École de Paris – Paryžiaus mokyklos atstovu, tai Kikoïne’as – charakteringiausiu nariu. Jo emocionali, daugybės spalvinių niuansų ir jautrių potėpių persmelkta tapyba perteikia prancūzų ekspresionizmo esmę.
Dr. Vilma Gradinskaitė
https://www.mahj.org/en/collections-online/search?collection_fulltext=Pinchus+Kr%C3%A9m%C3%A8gne
