Jono Pipiro kapas

Skaisgirių liuteronų bažnyčia, google maps nuotrauka

Jonas Pipiras gimė 1833 m. balandžio 23 d. Šaipiuose (Kretingalės vls., Klaipėdos aps.) Jis buvo evangelikų liuteronų kunigas, visuomenės veikėjas, knygnešys, religinės literatūros rengėjas, spaudos bendradarbis. Apie 1839–1845 m. Jonas Pipiras mokėsi Nemirsetos liaudies mokykloje ir privačiai Klaipėdoje, 1846–1854 m. mokslus tęsė Tilžės gimnazijoje, 1855–1858 m. studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete, 1859–1861 m. sielovados žinias gilino Vitenbergo kunigų seminarijoje.

Nuo 1861 m. spalio 15 d. Jonas Pipiras apie dvejus metus kunigavo bei mokytojavo Nidoje. Kandidatavo į 1863–1866 m. kadencijos Prūsijos karalystės seimą Tilžės-Lankos apskrityje, tačiau nebuvo išrinktas. 1863–1868 m. kunigavo Įsėje, 1869–1872 m. – Kraupiške. 1872 m. iš Mažosios Lietuvos persikraustė į Tauragę, iki 1882 m. buvo Tauragės evangelikų liuteronų parapijos klebonas, aptarnavo dar keletą aplinkinių parapijų, ugdė lietuvių evangelikų liuteronų tautinį sąmoningumą, paskatino susitelkti lietuvišką Batakių evangelikų liuteronų parapiją. Dėl rūpinimosi lietuvišku švietimu ir knygų iš Prūsijos gabenimu pateko į rusų valdžios nemalonę ir, vengdamas persekiojimo, turėjo bėgti iš Tauragės. Nuo 1882 m. iki mirties tris dešimtmečius kunigavo Klaipėdos lietuvininkų (Jokūbo) evangelikų liuteronų bažnyčioje, nuo 1887 m. buvo šios parapijos klebonas, Klaipėdos gimnazijoje dėstė lietuvių kalbą. Parapijiečius ragino neišsižadėti gimtosios kalbos ir vaikus konfirmacijai rengti lietuviškai, prisidėjo prie peticijų, reikalaujančių grąžinti lietuvių kalbą į Mažosios Lietuvos mokyklas, rūpinosi mokytojų seminarijos Klaipėdoje steigimu. Nuo 1881 m. buvo Lietuvių literatūros draugijos narys.

Jonas Pipiras aktyviai bendradarbiavo spaudoje, 1888–1889 m. redagavo lietuvišką Karaliaučiaus misijų draugijos laikraštį „Nusidavimai apie Evangelijos praplatinimą tarp žydų ir pagonių“, 1903–1904 m. leido laikraštį „Aušros žvaigždelės spinduliai“, kuriame skelbtus savo pamokslus 1904 m. išleido atskira knyga „Mišios“ (antras šio pamokslų rinkinio leidimas išėjo 1913 m.). Iš vokiečių kalbos vertė giesmes ir kitą religinę literatūrą, parengė keturis giesmynėlius. Dalyvavo surinkimininkų judėjime. Drauge su Adomu Einaru (1842–1906) ir kitais redagavo lietuvišką 1897 m. Biblijos leidimą. 1899 m. išleido lietuvių kalbos vadovėlį vokiečių kalba „Lithauische Sprachlehre mit Berücksichtigung des Selbstunterrichts“, kalbos klausimus svarstė spaudoje.

Mirė Jonas Pipiras 1912 m. kovo 29 d. Klaipėdoje, palaidotas Skaisgiriuose, Pakalnės aps. (dab. Bolšakovas, Kaliningrado sritis), kur gyveno jo dukra Marta (1875–1965) su šeima, mat Skaisgirių evangelikų liuteronų parapijoje 1909–1937 m. kunigavo Jono Pipiro žentas Karlas Vesoleckis (Wessolleck, 1862–1953).

Parengta pagal: http://8diena.lt/2018/04/23/abipus-sienos-lietuvybe-puoselejes-kunigas-jonas-pipiras/ .

Karaliaučiaus sritis
Bolšakovas
nekilnojamasis kultūros paveldas
kapai
1900-1950
5.1.1. atpažinimo kriterijus
5.1.2. atpažinimo kriterijus
4.1.5. atpažinimo principas
1912 m.
Skaisgirių liuteronų bažnyčios šventorius