Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutė

Ant skrynutės yra išraižyta jos pagaminimo data – 1533 m. Skrynutė pagaminta Niurnberge nežinomų meistrų, jai sunaudota 6,6 kg sidabro, beveik 700 g aukso, daugiau nei 800 perlų, beveik 370 rubinų, 300 deimantų, safyrų, smaragdų ir įvairių kitų pusbrangių akmenų. Skrynutė dekoruota įvairia heraldika: Lenkijos Ereliais su inicialu „S“, Lietuvos Vyčiais, Brandenburgo Ereliu, Pamario Grifu, Niurnbergo burggrafo herbu Liūtu ir Hohencolernų dinastijos ženklu. Tai buvo Žygimanto Senojo dovana-kraitis dukteriai Jadvygai Jogailaitei (1513–1573) tuoktuvių su Brandenburgo kunigaikščiu Joachimu Hohencolernu proga.

Iki šiol egzistuoja dvi versijos, kaip Jadvygai Jogailaitei dovanota skrynutė iš Brandenburgo, Berlyno, nukeliavo į Rusiją. Remiantis viena jų, XVII a. pradžioje dėl vedybų skrynutė galėjo atitekti Radviloms, kai Jadvygos Jogailaitės vyro Joachimo Hohencolerno vaikaitė Elžbieta Sofija 1613 m. ištekėjo už Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pataurininkio, Vilniaus kašteliono bei Biržų ir Dubingių kunigaikščio Jonušo Radvilos (1579–1620). Atkeliavusi kaip kraitis, skrynutė galėjo atsidurti Nesvyžiaus rezidencijos lobyne, o iš jo į Sankt Peterburgą ji galėjo nukeliauti kaip karo grobis, kai Rusijos kariuomenė 1812 m. nusiaubė Nesvyžių ir išsivežė ten saugotus turtus, – taip keršijo kunigaikščiui Domininkui Radvilai už jo dalyvavimą kare Napoleono pusėje.
Remiantis kita versija, į Rusiją skrynutė greičiausiai atkeliavo 1711 m., po Rusijos caro Petro Didžiojo sūnaus Aleksejaus (1690–1718) vedybų su Braunšveigo-Volfenbiutelio (Braunschweig-Wolfenbüttel) kunigaikštyte Šarlote Kristina Sofija (1694–1725) kaip jos kraičio dalis. Ši kunigaikštytė taip pat buvo Jadvygos Jogailaitės aštuntos kartos palikuonė.
Abi versijos turi silpnų grandžių, neatsakytų klausimų apie skrynutės klajones XVI–XVIII a., tačiau akivaizdu, kad XVIII a. skrynutė jau turėjo būti Rusijos carų privačių brangenybių rinkinyje, kuris buvo kilnojamas po vasaros rezidencijas, taip pat saugomas Žiemos rūmų Deimantų salėje. XIX a. viduryje skrynutė pateko į greta Žiemos rūmų pastatyto Mažojo Ermitažo Brangenybių galeriją, kur nuolatinėje ekspozicijoje buvo rodoma iki šiol.

Paregta pagal: http://www.ekspertai.eu/i-lietuva-atkeliavo-zygimanto-senojo-sedevras-brangenybiu-skrynute/ ;

https://hermitage–www.hermitagemuseum.org/wps/portal/hermitage/news/news-item/!ut/p/a1/rZLfT4MwEMf_FX3YI-lRCq2PDSLJ5iRzEqAvpEJhGOiYNnPxr7dkMRoTf8x4D5e75O57n9wdEihHQst910rTbbXsp1wEZcJ54HohzOMFBMBjwAlfYi-OApQhgUSvW1T0ZgorbUazQcVGPQ6dka06U3oG1VYbpc0MtHp-evMYXHaMS4-4pcum_rHqalR4WBG_xoHDKkocQmvlsKapHJCNpKRREFBm2QrLBl8Yh1-hf69Q2BH0XQNSEgFn6xuXXhMXFhitT2T-JBhfxZcW6mIVMpJgSP2jYBYuy1Ua3drqD6v9vzH0ZO75T8u0x-gedjvB7QtMxz4YlP_pB8ZhYN7g5ODIewYHf_9y1wwZP38FDbUJFg!!/dl5/d5/L2dBISEvZ0FBIS9nQSEh/?lng=lt .