Igno Domeikos kapas Santjage

1816–22 m. Vilniaus universitete studijavo matematiką, chemiją, geologiją, filosofijos magistras. 1819 m. įstojo į Filomatų draugiją, už priklausymą jai 1823–24 m. buvo kalinamas. Dalyvavo 1831 m. sukilime, vėliau emigravo į Prancūziją. 1837 m. baigė Paryžiaus kasybos mokyklą, parengė Vidurinės Europos (įskaitant Lenkiją ir Lietuvą) geologinių ir geografinių žemėlapių komplektą.

1838 m. atvyko į Čilę, kur La Serenos vyrų licėjuje (Coquimbo koledže) dėstė chemiją, fiziką, geologiją, kasybą. 1847–84 m. dirbo Čilės universitete Santjage, 1867–83 m. buvo jo rektorius, profesorius. 1884–88 m. lankėsi Lietuvoje, keliavo po Europą. Surengė keletą geologinių ekspedicijų į Andus, Atacamos dykumą, tyrė Čilės geologinę sandarą, naudingųjų iškasenų telkinius, jų rūdas, surado naujų mineralų, surinko uolienų, mineralų, fosilijų kolekcijas. Sudarė pirmąjį Čilės geologinį žemėlapį. Surinko unikalią mineralų kolekciją (4000 pavyzdžių padovanojo Čilės universitetui). Keliavo po Araukaniją – indėnų araukanų mapučių kraštą, surinko ir paskelbė etnografinių žinių knygoje Araukanija ir jos gyventojai (Araucanía y sus habitantes 1845 m.). Paskelbta apie 560 jo darbų lenkų, vokiečių, ispanų ir prancūzų kalbomis, daugiausia apie Čilės geologiją, naudingąsias iškasenas, gėlo ir mineralinio vandens išteklius, ugnikalnių išsiveržimus, meteorologiją, rastų meteoritų sudėtį, kilmę.