Girdava

Google Maps nuotrauka

Girdava (vok. Girdavai, Gerdauen) – miestelis dešiniajame Ameitos krante. Yra piliakalnis. Ant jo stovėjo pilaitė, priklausiusi Gerdui, kuris neprisidėjo prie Didžiojo prūsų sukilimo, o palaikė kryžiuočius, todėl 1261 m. pabaigoje turėjo nuo savųjų keršto iš čia bėgti. 1312 m. kryžiuočiai čia pasistatė pilį, kuri nuo 1318 m. buvo Ordino komtūrija. Netrukus lietuviai ją sugriovė. 1325 m. kryžiuočiai pilį atstatė, tačiau 1347 m. Lietuvos didieji kunigaikščiai Kęstutis, Algirdas ir Narimantas vėl ją sugriovė.

1326 m. vietovė buvo minima Gerdawen, 1398 m. – Girdowen, o 1428 m. – Girdawen pavadinimais. 1394 m. Girdava gavo Kulmo miesto teises ir herbą. Pirmoji bažnyčia statyta XIV a., perstatyta XVI a. ir XVIII a. Iki Antrojo pasaulinio karo buvo išlikęs 1690 m. įrengtas interjeras.

1756 m. Girdavoje gimė Karolis Gotardas Keberis (1756–1835), protestantiško giesmyno rengėjas lietuvių kalba. Jis mokėsi Girdavos mokykloje, 1773 m. įstojo į Karaliaučiaus universitetą, kurį netrukus metė. Suartėjo su Danieliumi Frydrichu Milkumi (1739–1818) ir išmoko lietuviškai. 1779 m. jis vėl įstojo į Karaliaučiaus universitetą. Baigęs Teologijos fakultetą, 1779 m. jis buvo įšventintas kunigu Geldapėje. Nuo 1787 m. iki mirties 1835 m. buvo Gumbinės klebonu. Bendradarbiavo su Liudviku Rėza, rinko liaudies dainas.

Parengta pagal: Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje (Vilnius: „Mintis“, 1990).

 

Karaliaučiaus sritis
nekilnojamasis kultūros paveldas
nematerialus kultūros paveldas
archeologija
atmintinos vietos
vietovės
1250-1300
1300-1350
1350-1400
1400-1450
1450-1500
1500-1550
1550-1600
1600-1650
1650-1700
1700-1750
1750-1800
1800-1850
1850-1900
1900-1950
5.1.1. atpažinimo kriterijus
5.1.2. atpažinimo kriterijus
4.1.1. atpažinimo principas
4.1.3. atpažinimo principas
Algirdas (1296–1377)
Karolis Gotardas Keberis (Karl Gotthard Keber) (1756–1835)
Kęstutis (apie 1297–1382)
Narimantas (apie 1300–1348)